Gelbėti ar negelbėti nuo išaugusių palūkanų? Vyriausybė kol kas tyli, o Seimo nariai jau raitojasi rankoves. Opozicija siūlo paskolų turėtojams vieneriems metams pritaikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.
Kaip gelbėti paskolas turinčius lietuvius nuo finansinių kančių, pylėsi siūlymai iš visų pusių. Prezidentūra siūlo didinti gyventojų pajamas – minimalią algą ir neapmokestinamą pajamų dydį. Seimo opozicija užregistravo įstatymo pataisas, kad paskolų turėtojams metams būtų mažinamas gyventojų pajamų mokestis. O Lietuvos bankas siūlo įpareigoti bankus klientams siūlyti fiksuotas palūkanas bent pirmiems penkeriems metams. Vėliau klientui panorėjus, leisti pasirinkti ir kintamas. Vyriausybė apie bet kokią paramą lietuviams dėl rekordinių palūkanų vis tyli. Ar ji elgiasi tinkamai? O gal jau iš tiesų laikas padėti?
Bankai prognozuoja, kad Lietuvoje netrukus įvyks seniai matytas reiškinys – pigs nekilnojamasis turtas, praneša LNK. Situaciją pakomentavo Lietuvos banko atstovas Algirdas Prapiestis.
Tik kas antras Lietuvos gyventojas (53 proc.) teigia žinantis, kuo skiriasi terminuotasis ir kaupiamasis indėliai, o dešimtadalis nurodo, kad apskritai ne visiškai supranta, kas yra indėlis. SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, penktadalis (19 proc.) lietuvių mano, kad, norint banke sudaryti indėlio sutartį, reikia turėti bent 1 tūkst. eurų.
Šių metų liepą butų ir namų rinkoje – nematyta ramybė ir pirkėjų pasyvumas. Registrų centro duomenimis, liepą nekilnojamojo turto rinkoje sandorių buvo 25–30 proc. mažiau nei įprastai. Kodėl toks ryškus pardavimų kritimas, kai pardavėjai skelbia, kad pirkimai grįžo į sveikus skaičius, o ne kosminius, kokius jie fiksavo pastaruosius kelerius metus? O galbūt šis pirkėjų sustojimas, tai jau ženklas pardavėjams, kad šie imtųsi mažinti kainas? Apie tai su nekilnojamojo turto analitiku Arnoldu Antanavičiumi kalbėjosi LNK žurnalistas.
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais, iki aukščiausio lygio nuo 2001-ųjų gegužės. Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, centriniai bankai šiuo metu elgiasi vanagiškai ir ekonomikos dalyvius ruošia dar vienam galimam palūkanų normų kilimui rudenį. Kokia turėtų būti infliacija, kad palūkanos nebekiltų? Ar vėliau neteks ekonomikos reanimuoti? Į šiuos klausimus LNK žurnalistams atsakė „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais.
Lietuvos banko vadovas neneigia, kad rudenį gali būti sunku. Bet siūlo nebijoti, o vertinti toliau ir imtis sprendimų. Bene didžiausias nerimas tiems, kurie turi paskolas. Anot Lietuvos banko, palūkanos dar didės ir tikėtina, kad kiek didės rudenį. Esą tokių priemonių Europos centrinis bankas imasi dėl neslūgstančios infliacijos. Tačiau kai kurie ekonomistai mano, kad Europos centrinis bankas – jau ir dabar gerokai persistengė. Kiek ilgai tiek spaudimą atlaikys gyventojai, verslai, aiškinasi LNK.
Lietuvos bankui (LB) siūlant įpareigoti komercinius bankus ir kitus paskolų davėjus pasiūlyti bent penkerių metų fiksuotas būsto paskolų palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad jau dabar didieji bankai siūlo tokias palūkanas, todėl naujas siūlymas aktualus tik mažesniems bankams.