Stichinė sausra toliau fiksuojama Rokiškio, Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, o pavojinga – šalies šiaurės rytuose, pirmadienį pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).
Lietuvoje nuo gegužės užsitęsus sausrai, hidrologai, klimatologai ir ūkininkai nuogąstauja, kad Lietuvoje nėra patikimų kriterijų, kaip įvertinti sausros žalą, nematuojama dirvos drėgmė.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) jau antrą kartą siūlo Vyriausybei neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl sausros. Pirmą kartą tai pasiūlyta praėjusį penktadienį.
Ekstremali situacija nacionaliniu mastu pirmiausiai turi būti skelbiama siekiant skubiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, o sausra – ne tas atvejis, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) penktadienį pasiūlius kol kas neskelbti ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl sausros, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad situacija šiemet nėra tokia katastrofiška, kokia buvo 2015 metais.
Užsitęsusi sausra pakaunėje smogė įvairioms gyventojų grupėms. Tankiai apgyvendintose vietovėse vakarais iš vandens čiaupų vanduo vos srovena, su nerimu į pasėlius ir dangų dairosi žemdirbiai, netgi nekalta pramoga – šašlykų kepimas – gali virsti skaudžia, didelių nuostolių žmonėms ir gamtai atnešančia nelaime.
Šių metų birželis yra vienas nepalankiausių ruošti gyvulių pašarus žiemai – dėl šalto pavasario ir vėliau užklupusios sausros neaugant ar išdžiūvus žolei kai kurie ūkininkai nepasigamino nė pusės, o dalis – ir daugiau pašarų gyvuliams.
Šiuo metu dėl sausros apribojimai ar draudimai lankytis miškuose galioja jau 14 savivaldybių, penktadienį sąrašą papildė Vilniaus miestas, informavo Valstybinių miškų urėdija.