Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sako, kad jo šalis yra įsipareigojusi greitai gebėti dislokuoti karius Lietuvoje, o norint tai įgyvendinti vyksta karinės pratybos.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva bus pasirengusi priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje 2026 metais, o „kryptis, kad Vokietijos pajėgumų bus daugiau Lietuvoj, akivaizdi ir neabejotina“.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuvai reikia elgtis korektiškiau diskusijose su Vokietija dėl šios šalies brigados dislokavimo.
Netylant diskusijoms dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad reikėtų koncentruoti dėmesį į Berlyno patikinimą dėl saugumo, taip pat – į naujus NATO gynybos planus, kuriuos aljansas rengiasi tvirtinti Vilniuje liepą.
Vokietijai iki galo neatsakant, ar į Lietuvą atvyks, ir kada, žadėtoji brigada, mūsų šalis vis viena turi įgyvendinti savo įsipareigojimus ir statyti infrastruktūrą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Sausumos, oro bei jūrų keliais į Lietuvą pratyboms atvyko apie 600 Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados karių, atgabenta apie 240 karinės technikos vienetų, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Berlyno pozicija dėl brigados dislokavimo yra nukreipta į esamą situaciją, Lietuva turi investuoti į infrastruktūrą, kad galėtų priimti sąjungininkų pajėgų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Viešos diskusijos dėl Vokietijos įsipareigojimų atsiųsti į Lietuvą brigadą rodo mūsų šalies politikų nebrandumą ir daro politinę gėdą valstybei, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.