Daug aistrų sukėlę verslinę žvejybą Kuršių mariose ir dalyje Baltijos jūros priekrantės ketinantys „užmigdyti“ pakeitimai sulaukė pastabų Vyriausybėje.
Seime antradienį ketinant pateikti siūlymą drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, žuvininkystės įmonės kritikuoja šią iniciatyvą ir teigia, kad dėl to gali sumažėti šviežios ir laukinės žuvies prieinamumas vartotojams. Jų teigimu, taip pat nebuvo atsižvelgta į mokslininkų argumentus.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad rengiamasi įregistruoti įstatymo pataisas, kurios numatytų, kad verslinė žvejyba su tam tikromis išimtimis iš Kuršių marių pasitrauktų iki 2024 metų lapkričio pabaigos, iš vidaus vandenų – iki 2022 metų vasaros.
Seimas iš naujo nesvarstys prezidento Gitano Nausėdos vetuotų Žuvininkystės įstatymo pataisų, leidžiančias žvejybos kvotas verslinei žvejybai vidaus vandenyse suteikti ne aukciono būdu.
Aplinkos ministerija siūlo žvejams verslininkams uždrausti paimti į verslinės žvejybos įrankius Kuršių mariose pakliuvusias lašišas ir šlakius, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą.
Žvejų mėgėjų protesto akcija uostamiestyje sulaukė daugybės žvejų dėmesio. Į Kruizinių laivų terminale šeštadienį vykstantį mitingą suvažiavo žvejai iš visos Lietuvos – Kauno, Šilalės, Ukmergės, Molėtų, Vilniaus ir kitų miestų. Dangės žiotyse protesto vardan buvo išrikiuota apie keturiasdešimt laivų ir katerių.
Versline žuvininkyste vidaus vandenyse užsiimančias įmones siekiama įpareigoti griežčiau apskaityti laimikį – žvejyboje turėti naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą. Šiais GPS įrenginiais įmones aprūpintų valstybė.