Mėgėjiška politika ir su ja susijęs vadybinis jovalas ne tik daro gėdą šaliai, bet jau ir akivaizdžiai kenkia valstybei. Atrodytų, kad Lietuvą valdo ne aukštuosius mokslus įveikę žmonės, o psichiniai ligoniai.
Šiaip jau išmanus konservatorius D. Kreivys rėžė karalienės Mikaldos nominacijų vertą pranašystę. Ministras apreiškė, kad per artimiausius dešimtmečius Lietuva iš didelės elektros vartotojos taps jos eksportuotoja, nes turės elektros energijos perteklių.
Prokurorai konstatavo tai, ką ir taip visi žinojo: Z.Šličytės nėra už ką teisti. Kokį gi nusikaltimą padarė nepriklausomybei nusipelniusi teisininkė, kad net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas?
Jų yra ne šimtai, o tūkstančiai. Jie gyvena "komunalkėse", yra įsikalę į savo viršugalvius, kad skiepai – Vakarų sąmokslas ir kad sovietmetis iki šiol spindi gėrį, nors dabar už algą degtinės gali nusipirkti keliskart daugiau nei anuomet.
Mūsų ministras D.Kreivys yra kongenialus. Taip veikiausiai diagnozuotų kombinacijų feldmaršalas Ostapas Benderis. Ministras galėtų pretenduoti ir į Nobelio premiją. Už pasiekimus telkiant kongenialią mintį, apibrėžiančią elektrifikacijos Lietuvoje fenomeną. Kaip būtų galima įvardinti reiškinį, kai lietuviai perka elektrą 100 kartų brangiau nei švedai, bet nesupranta kodėl?
Skaičiau, kad vienai poniai nepatinka S.Pociaus straipsniai, o aš visą savaitę laukiu pirmadienio, kada "Klaipėdoje" išvysiu jo parašytus tiesos žodžius, nesuvyniotus į vatą.
Lietuvių valdžia, kaip visada, pirmiausia prisidirba, paskui jau kovoja su padariniais ir vėliau tai pateikia kaip strateginį laimėjimą. Na, dar su visa savo pritariančiųjų kohorta arogantiškai auklėja tuos, kurie neakli ir mato visas jų nesąmones.
Praėjus Spaudos atgavimo dienai, visad verta prisiminti vieną legendinį išsireiškimą. „Tūpas žurnalystas“. Taip kažkada politikos Viktoras apibūdino kažkokį ne itin iškilų žiniasklaidininką.