Vasarį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai nesiekus 1 procento, ekonomistai teigia, kad tokia infliacija vartotojus veikia pozityviai – didėja jų perkamoji galia.
Lapkritį po beveik metų pertraukos fiksavus mažmeninės prekybos augimą, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad apie vartojimo atsigavimą kalbėti dar anksti. Anot jos, svyravimų artimiausiais mėnesiais dar gali būti, o įtakos lapkričio duomenims, taip pat ir gruodžiui turės sezoniškumas.
Perkamosios galios standartais (PGS) išreikštas realus bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2022 metais sudarė 89 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Viešojo sektoriaus darbuotojams kitais metais numatytas 7–10 proc. atlyginimų augimas, kai infliacijos prognozės svyruoja apie 2 proc., todėl jų perkamoji galia kitais metais tikrai didės, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pastaruoju metu mažėjančios kainos ir defliacija yra grįžimas prie normalių kainų lygio, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak jos, gana ryškus kainų smukimas lapkritį iliustruoja jų grįžimą prie įprasto lygio.
Infliacijos lygis šalyje pastaruoju metu laikosi stabilus, nors bendras kainų lygis, pernai pakilęs penktadaliu, išlieka labai aukštas, sako analitikai. Pasak jų, paslaugų kainos mažėja tris mėnesius iš eilės, be to, pinga nafta, todėl artimiausiais mėnesiais infliaciją vėl gali keisti mėnesio defliacija.
Po ilgos pertraukos Lietuvoje užfiksuotą mėnesio defliaciją lėmė mažėjusios degalų kainos, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat teigia, kad tai rodo mažėjančią gyventojų perkamąją galią, kurią veikia recesinės nuotaikos, pabrangusios paskolos.
87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. Europos Sąjungoje (ES) su tuo sutinka 75 proc. piliečių, rodo Eurobarometro apklausos duomenys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė atmeta parlamentaro Lino Kukuraičio kritiką, kad gyventojų pajamų didinimas kitąmet nekompensuos išaugusių kainų ir mažins perkamąją galią.