Atėję į meno parodą, ieškome atpažįstamų ženklų, kuriais lyg užuominomis sektume paskui dailininko plėtojamą temą. O kas, jei tie ženklai abstraktūs? Jei, pažvelgę į kūrinį, matome daugiasluoksnę erdvę, kurioje spalvos, potėpiai dengia vienas kitą, lyg bandytų greitai paslėpti tai, kas mums galėtų būti atpažįstama?