Kitąsyk buvo tokia šalis Besmegenija. Čia ką nors iš pareigų atleisti praktiškai nebuvo įmanoma. Nes įstatymas vienodai saugojo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorių, ir greitosios pagalbos šoferį su visais pagal ūgį išrikiuotais šeimos nariais, ir greitųjų COVID-19 testų už trigubą kainą perpardavėjus, ir ministrą, pravarde Jeruda, ir Upės gatvę, ir Konstitucinio Teismo pirmininką, kurio kadencija baigėsi taip seniai, kad visi manė, jog dar neprasidėjo.