Fotomenininkės Marijos Stanulytės kūriniuose vyrauja gamtos motyvai, kurie, įrėminti kadro formate, tampa abstrakčiais vaizdiniais, kurie nepriklauso nei konkrečiai vietai, nei valandomis ir minutėmis skaičiuojamam laikui. Skamba paradoksaliai, bet būtent šis abstraktumas sukuria artumo jausmą.