Istoriškai kultūros atašė dažniausiai būdavo paskiriami rašytojai ir menininkai – darbas, manyta, lengvas, tai leis jiems gauti užtikrintas pajamas ir skirti laiko kūrybai. Šiandien romantika pasibaigusi – atašė dirba kultūros vadybos profesionalai. Jie turi ilgą sąrašą reikalavimų ir netgi tris vadovus – Kultūros ministeriją, vietinį ambasadorių ir Lietuvos kultūros institutą. Apie šio darbo niuansus kalbuosi su dviejose labai skirtingose šalyse reziduojančiais atašė – Laura Gabrielaityte-Kazulėniene Italijoje ir Tomu Ivanausku Kinijoje (jam dar priklauso ir Pietų Korėja).