„Kasdien po dvidešimt kartų skambinuosi su savo artimaisiais Ukrainoje. Mano tėtis, teta ir brolis yra ten. Jie stengiasi net menkiausiuose dalykuose įžvelgti pozityvumą, nes kitaip būtų neįmanoma ištverti to, kas vyksta jų šalyje. Jie pasakoja kaip šviečia saulė, kaip jie stovi ilgiausiose eilėse, kad galėtų nusipirkti bent kažkokių maisto produktų ir, kad ir kaip absurdiškai beskambėtų, pasakoja, kaip gamina Molotovo kokteilius“, – apie Ukrainoje likusius artimuosius pasakoja visažistė Oksana Pikul.