Ilgą laiką tradicinėms meno formoms buvo priskiriama gydomoji galia, siekianti laikus, kai menas tebebuvo kultinių ritualų dalis ir gebėjo užtikrinti aukštesnių jėgų palankumą. Sekuliarizacijos procesai Vakarų kultūroje įtvirtino meninės pastangos autonomiją, suteikė menui pusiau sakralų statusą.