Prieš kelerius metus Tarptautinio Kauno kino festivalio, nuolat balansuojančio ties, blogąja prasme, provincialaus įvykio riba, organizatoriai šūkiu pasirinko tokią frazę: "Kaune kaip kine". Suprantama, kad šis trumpas sakinys buvo užuomina į malonius netikėtumus, kurie įvyksta laikinojoje sostinėje, ir ypatingą miesto nuotaiką bei atmosferą. Vis dėlto plačiau ir giliau analizuoti tokį simptomingą reiškinį nesiėmė niekas.