Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) penktadienį pranešė, kad 2023 metais pasiekęs aukščiausią tašką, anglių suvartojimas pasaulyje kitais metais turėtų pradėti mažėti.
Mūšis dėl iškastinio kuro Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP28 antradienį tapo sunkesnis, nors mokslininkai perspėja, kad pasaulio temperatūros padidėjimas jau per septynerius metus gali viršyti 1,5 Celsijaus laipsnio ribą.
Iškastinį kurą naudojančius katilus keisti Vidurio ir Vakarų Lietuvoje siekia 1029 gyventojai, jie prašo beveik 3,54 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Žmonijos priklausomybė nuo iškastinio kuro „atvėrė vartus į pragarą“, trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), atidaręs aukšto lygio aukščiausiojo lygio susitikimą klimato klausimais.
Didžiojo septyneto (G-7) šalys sekmadienį įsipareigojo greičiau atsisakyti iškastinio kuro ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu, tačiau nesugebėjo susitarti dėl jokių naujų terminų, iki kurių reikėtų atsisakyti taršių energijos šaltinių, pavyzdžiui, anglies.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė, kad Aplinkos ministerijos siūlymas suteikti teisę savivaldybėms uždrausti savo teritorijoje šildymui naudoti anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą suteiktų joms per didelę galią.
Nuo 2025 Lietuvoje siūloma drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes. Draudimas apimtų visas kuro deginimo paskirtis: šilumos gamybą, maisto ir karšto vandens ruošimą, nurodoma įstatymo projekte, kurį derinimui pateikė Aplinkos ministerija.