Mūsų šalies miestuose ir ypač kaimuose vis dar gyvuoja sustabarėjusi tradicija, kad šuo turi būti pririštas prie būdos ir atlikti turto sergėtojo funkcijas. Dažnai tokio sargo būtis apverktina – pririštas prie sunkios grandinės, menka pastogė, mažai judėjimo laisvės, maitinamas tuo, kas atlieka nuo šeimininkų stalo.