Lietuvos regionuose esančių nedidelių miestų identitetas, ekonominiai ir socialiniai tikslai dažnai yra palikti savieigai. Čia išimtimi būtų galima laikyti kurortus, kuriems dėl rekreacinių galimybių yra kur kas paprasčiau atsiskleisti. Kita vertus, žalumos, gamtos ir kiti su natūralia aplinka susijęs pasakojimai būdingi ne tik pripažintiems kurortams. Juk savo laiku mūsuose rajonui, norinčiam išsiskirti iš aplinkos, buvo tiesiog privalu pasistatyti kokį nors apžvalgos bokštą ar taką. Paradoksas, kad kaip neretai būna, išskirtinumo skirtingi miestai siekia labai panašiomis priemonėmis ir taip dar labiau suvienodėja.