Diena prasidėjo įprastai. Pramerkiau akis, pajudinau dešinės rankos užtirpusius pirštus ir su apmaudu pagalvojau, kad niekada nepamenu sapnų. O juk seilė ant pagalvės dar šilta, vadinasi, sapno būta išties nuostabaus! Užmerkiu akis ir bandau grįžti į kito pasaulio realybę... Deja, dar niekada iš išbarstytų miego likučių nepavyko sudėlioti sapno mozaikos.