Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanų kompleksas bei namų kompleksas J. Basanavičiaus gatvėje, kur buvo įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija, paskelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektais.
Seimas, minėdamas Lietuvos žydų genocido dieną ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, šalies savivaldybes paragino įamžinti visas masinių žydų žudynių vietas, sutvarkyti senąsias žydų kapines, įrengti tinkamas nuorodas į jas ir informacinius stendus ir pakvietė Pasaulio Tautų teisuolių vardais pavadinti miestų gatves, skverus ir mokyklas.
Didžiosios sinagogos vietą Vilniuje tyrinėjantys archeologai, atidengę svarbiausią šventovės dalį, šiemet rado komplekso kolonų liekanas, dekoruotą grindų mozaiką, tarp radinių – rankos formos ritualinė Toros rodyklė.
Vyriausybė perdavė Vilniuje esančias Didžiosios sinagogos bei Mikvių liekanas Geros valios fondui, besirūpinančiam Lietuvos skiriamomis kompensacijomis už Holokausto laikotarpiu nusavintą žydų turtą.
Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę pripažino ant Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanų pastatytą buvusį vaikų darželį nereikalingu ir pritarė jo nurašymui.
Pačiame sostinės centre, Vokiečių gatvės kieme, tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai toliau džiugina reikšmingais atradimais – archeologai aptiko itin svarbias sakyklos (bimos) dalis – du kolonų pagrindus.
Didžioji Vilniaus sinagoga negali būti atstatyta, tačiau svarbu tinkamai išsaugoti jos liekanas, atskleidžiant unikalią šio objekto reikšmę žydų paveldui, sako žydų paveldo ekspertai.
Sostinės senamiestyje, sovietmečiu statytame mokyklos pastate buvusios Didžiosios sinagogos vietoje, Vilniaus savivaldybė svarsto įkurti menininkus, vėliau pastatą planuojama griauti.