Kunigas Benas Lyris pakvietė kauniečius į savo knygos „365 įkvėpimai mylėti“ pristatymą. Meilę į savo širdis pasiruošę įsileisti kauniečiai negailėjo ne tik gerų žodžių knygos autoriui, bet ir turėjo nemažai klausimų.
„Meilės yra tiek, kiek pats sugebi jos sukurti“, – taip 365-ąją metų dieną apibūdina poetas, kunigas Benas Audrius Martusevičius, arba Benas Lyris. Būtent šiuo pseudonimu kunigą geriausiai žino jo gerbėjai socialiniuose tinkluose, kur pozityvias, gydančias jo mintis ir įkvėpimus skaito daugiau nei 100 tūkst. sekėjų.
„Meilės yra tiek, kiek pats sugebi jos sukurti“, – taip 365-ąją metų dieną apibūdina poetas, kunigas Benas Audrius Martusevičius arba Benas Lyris. Būtent šiuo pseudonimu kunigą geriausiai žino jo gerbėjai socialiniuose tinkluose, kur pozityvias, gydančias jo mintis ir įkvėpimus skaito daugiau nei šimtas tūkstančių siekėjų.
Visos kunigo, poeto Beno Lyrio išleistos knygos tampa bestseleriais. „Kad taptum laimingas, tereikia pamilti savo paties kelią“, – rašo jis savo naujoje knygoje „Puslapis švelnumo“. Vos pasirodžiusi ir ši jau šluojama iš knygų lentynų, – socialinėje erdvėje tūkstančius gerbėjų turintis kunigas dalijasi itin asmeninėmis patirtimis ir švelnumo istorijomis.
Pasaulyje labai daug dalykų, kurie mūsų nejaudina. Ir tik pajutę, kas yra liga ar nelaimė, tampame jautresni aplinkai ir esame pasirengę viskam, kad tik artimasis išgyventų, pasveiktų. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kalbina kunigą Beną Lyrį ir klausia: kaip padaryti, kad taptume jautresni vieni kitiems?
„Svarbu atrasti laimę kasdienybės akimirkose“, – sako kunigas Benas Audrius Martusevičius, pasirašinėjantis Beno Lyrio slapyvardžiu. Socialiniuose tinkluose turintis dešimtis tūkstančių siekėjų, kunigas ir poetas per karantiną gimusias mintis sudėjo į savo šeštąją knygą „Kiekvienos dienos terapija“.
Ant mano naktinio stalelio – dvi knygos. Abiejų jų autoriai kunigai, skirtingais amžiais išgyvenę dvasinę pašaukimo ir kūrybos dvikovą. Vienas – akademinio pasaulio atstovas, iškili XX a. lietuvių literatūros figūra. Antras – paprastas, nuoširdus, nuolat skubantis tai į Kauno klinikas lankyti ligonių, tai pas Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos tikinčiuosius klausytis išpažinčių, laikyti šv.Mišių.