„Aš tarsi vėl matau tai, kas vyko tą dieną, kai nutiko nelaimė. Kai su sūnumi esu pas tėvus, noriu kone prasmegti po žeme“, – nesulaikydama ašarų kalbėjo Jekaterina, prisimindama tragedijos akimirką, kai jos mažametį sūnų žiauriai sukandžiojo šuo. Tądien tirtančiomis rankomis moteris laikė savo vaiką kone be pusės veido. Šiandien po nelaimės atgauti fizinę ir psichologinę pusiausvyrą bandančio berniuko dar laukia ne viena sudėtinga operacija.