Lietuvos valstybės dokumentinio paveldo (dokumentų valdymo) ištakų istoriškai galėtume pradėti ieškoti nuo pat XIII a. pradžios, kai pradėjo kurtis Lietuvos valstybė. Deja, šie patys ankstyviausi dokumentai     neišliko. Seniausias mūsų laikus pasiekęs archyvas yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) raštinės (kanceliarijos) archyvas (XIV–XVIII a.), dar žinomas Lietuvos Metrikos vardu. Lietuvos valstybėje jau XVI a. buvo reglamentuota, kaip turi būti saugomi dokumentai. Kaip atskiros įstaigos, pirmieji archyvai Lietuvoje atsirado XIX a. viduryje, kai 1852 m. Vilniuje buvo įsteigtas senųjų aktų knygų centrinis archyvas.