Apibendrindamas šiuos metus, finansų analitikas Marius Dubnikovas šalyje pastebi tam tikrus alkoholio vartojimo pokyčius. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento, galima konstatuoti, kad toliau stiprėja lietuvio taurelė, o akcizų politika ir toliau tai skatina. Pagal 11 šių metų mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, žymiai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o alaus kiekiai traukėsi. Surenkami mokesčiai iš šių kategorijų judėjo atitinkamai.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus duomenis apie parduoto alkoholio kiekius sausio–gegužės mėnesiais. Tendencijos po truputį ryškėja – per penkis šių metų mėnesius labiausiai mažėjo spirituotų vynų ir alaus pardavimai (atitinkamai minus 12,5 proc. ir 3,1 proc.). Daugiausiai augo alkoholinių kokteilių pardavimai – 36 proc., taip pat augo putojančių vynų pardavimai (25 proc.) ir ramaus vyno – 14 proc. Augo ir degtinės pardavimai – per penkis mėnesius, skaičiuojant tūriu, padidėjo 0,5 proc., o eurais – beveik 5 proc.

Spiritinių gėrimų ir alaus išvežimas iš akcizinių didmenos sandėlių į mažmenos rinką šiemet per 11 mėnesių augo po maždaug 3 proc., vyno – 12,8 proc., rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Ekspertai sutinka, kad šiems skaičiams įtakos turėjo šalyje paskelbtas karantinas.

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie alkoholio pardavimus per pirmus septynis šių metų mėnesius. Paaiškėjo, kad šiais metais sparčiausiai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o silpniausios alkoholio grupės (alaus) pardavimai toliau nuosekliai krenta.