Nors už lango kovas, orai marguoja kaip paukščio plunksnos. Dar vakar, rodos, mačiau baloje besišvarinančius kėkštus, vėl trumpam grįžo žiema, o dabar vos ne vasara. Tiesiu ranką į mėgstamą vartyti Czesławo Miłoszo „Abėcėlę“ (Aidai, 2012). Kovo nerandu, tačiau tarp Kalifornijos Karmelio ir kompozitoriaus, muzikos kritiko Stefano Kisielewskio randu Juozą Kėkštą (tikroji pavardė Adomavičius), įdomaus gyvenimo poetą ir vertėją.