Jo duomenimis, vaikai nebuvo paskiepyti.

Vienas kokliušo protrūkis kilo Vilniaus mieste, du – Trakų rajone. Visi jie nutiko šeimose – vienas nuo kito užsikrėtė vaikai.

Vilniaus mieste kokliušu susirgo trys vienos šeimos vaikai: šešerių, aštuonerių ir dešimties metų. Dėl tėvų atsisakymo vaikai nebuvo skiepyti kombinuota kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo vakcina.

Trakų rajone kokliušu susirgo dviejų skirtingų šeimų vaikai – nuo dvejų iki 11 metų, jie taip pat neskiepyti kombinuota vakcina.

Visi vaikai lanko vaikų ugdymo įstaigas, šios informuotos apie užkrečiamosios ligos protrūkius, pateiktos rekomendacijos, teigia NVSC.

Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo sukėlėjų – ligoniui kalbant, čiaudint, ypač kosint.

Iš pradžių kokliušas nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, prasideda kosulys. Liga vystosi laipsniškai stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu, o tai ypač pavojinga kūdikiams ir naujagimiams, kurių iš motinos gautas imunitetas jau gali būti nusilpęs, o vakcinos jie dar nėra gavę.

Dėl stipraus priepuolinio kosulio kyla kvėpavimo sutrikimo rizika. Ypač sunkiais atvejais liga gali komplikuotis. Lietuvoje pasitaikė neskiepytų kūdikių mirties nuo kokliušo atvejų.

Anot NVSC pranešimo, efektyviausia kokliušo profilaktikos priemonė yra skiepai. Pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, pirmąsias tris vakcinos dozes vaikas gauna 2–6 gyvenimo mėnesiais, kitą – pusantrų metų, penktąją – prieš pradėdamas lankyti mokyklą (šešerių–septynerių metų).

Vakcina apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip dešimt metų, todėl 16 metų vaikai gauna dar vieną vakcinos dozę.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nuo kokliušo paskiepijama vis mažiau kūdikių ir vaikų, pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2009 metais paskiepyti 97,4 proc. vienų metų sulaukusių vaikų, 2018 metais – 93,8 procento.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo kokliušo paskiepyta visuomenės dalis turi sudaryti mažiausiai 95 procento.