- diena.lt inf.
- [2]
- [2]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [3]
Visuomeniniai aplinkosaugos judėjimai mūsų šalyje yra įmanomi, tik reikia lyderio, strategijos, kaip ta idėja bus pateikta, ir gero paaiškinimo, dėl ko yra kovojama – įsitikinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė Aušra Zigmontienė.
– Kaip manote, ar aplinkosaugos srityje socialinis aktyvumas yra aktuali tema?
– Žinoma, tai yra labai svarbu. Žmogaus sąmoningumas, socialinis aktyvumas gali daryti reikšmingus pokyčius įvairiose srityse, taip pat ir aplinkosaugoje. Būtent dėl to pramonė, verslas, matydami vartotojų poreikius, keičia savo produkciją, darbo metodus, netgi vertybes. Žmogus, jo vartojimas ar noras keistis ir yra varomoji jėga. Tačiau visai kitaip, kai iniciatyvos kyla iš vartotojų – paprastų gyventojų. Sakykime, dabar labai populiaria tema tapo plastikas. Tai yra medžiaga, kuri gausiai vartojama visuose sektoriuose – nuo baldų, protezų iki pakuočių gamybos ir pan. Tačiau mokslininkai, vėliau ir visuomenė atkreipė dėmesį į plastiko vartojimo problemas – jo neperdirbamumą, mikroplastiką ir kt. Tam tikros socialinės iniciatyvos, kalbėjimas pasiekė ir Europos Parlamentą, ir Lietuvos aplinkosaugos struktūras, pavyzdžiui, teisės aktais bus uždrausti tam tikri plastiko gaminiai. Visada turi atsirasti tam tikrų pradininkų, kurie turi pradėti kalbėti svarbiomis temomis.
– Gal prisimintumėte gerųjų bangavimo pavyzdžių, kurie sukėlė teigiamų pokyčių visuomenėje?
– Pasaulyje yra didžiųjų organizacijų, pavyzdžiui, "Green Peace", kurios boikotuoja, protestuoja, kartais tai daro gana radikaliai, bet rezultatų pasiekia. Ne mažiau žinomas ir Pasaulio gamtos fondas, kuris turi savo padalinius daugiau nei 100 šalių. Na, o pastarojo laikotarpio stipriai matomas pavyzdys – klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg. Atlikti tyrimai parodė, kad dideliu aktyvumu Europoje išsiskiria austrai, vokiečiai, šveicarai ir skandinavai. Šių šalių gyventojai dažnai eina į demonstracijas arba protesto akcijas. Būtent šių šalių gyventojai dažniau imasi sąmoningo vartojimo dėl aplinkosaugos.
– Kokios aplinkosaugos temos yra aktualiausios Lietuvos visuomenei?
– Alytaus atvejis atvėrė žaizdą, parodė, kad ne visada sugebame atrasti tam tikrų sprendimo būdų. Juk padangos dega ne pirmą kartą, tačiau pamokų neišmokstame ir vis kartojame tas pačias klaidas. Žinoma, mums labai svarbūs miškai, kurie ne veltui vadinami planetos plaučiais, kartu iš paskos keliaujanti ir nuolat mus besivejanti klimato kaitos problema ir jos padariniai. Aktualus klausimas – kaip, kokiomis priemonėmis tai spręsti? Pastaruoju metu tiek mokslininkai, tiek ir politikai jau nebekalba apie aplinkos temperatūros sumažinimą, tik apie tai, kaip pasiekti, kad visuotinis atšilimas nebūtų didesnis nei du laipsniai. Svarbi problema taip pat yra mano minėtas plastiko vartojimas. Kai Kinija nustojo priimti plastiko atliekas, paaiškėjo, kad ne tik Lietuva, bet ir visa Europa nebeturi kur jų dėti. Tačiau utopiška būtų prašyti visiškai atsisakyti plastiko – jis mus supa visur: iš jo pagaminti automobiliai, protezai, baldai ir pan. Taigi, reikėtų atsisakyti neperdirbamo plastiko, keičiant jį į perdirbamą, bioskaidų, ar renkantis kitas alternatyvas.
Organizacijos, užsiimančios aplinkosaugos veikla, turėtų akcentuoti ne tik problemas, bet ir kas pasikeis jas išsprendus.
– Ar lietuviai jau yra pakankamai sąmoningi aplinkosaugos srityje?
– Vieno atsakymo, ar esame pakankamai sąmoningi, neturiu. Kiekvieno iš mūsų atliktas veiksmas namuose, pavyzdžiui, vandens taupymas, tikrai reikšmingas. Jei mozaikoje pasikeičia nors viena detalė, pasikeičia ir visa mozaika. Dažniausiai prieš kažką darant, keičiant daugeliui iškyla klausimas – kokia man iš to nauda? Čia žodžio "privalai" būti negali, kalbant apie socialinius, ekonominius ar aplinkosaugos klausimus. Jeigu atliekų rūšiavimo argumentas yra švaresnė aplinka, nebūtinai tai bus paveiku. Jei žmogus žinos, kad rūšiuodamas mažiau mokės už mišrių atliekų išvežimą, jau privers suklusti. Todėl organizacijos, užsiimančios aplinkosaugos veikla, turėtų akcentuoti ne tik problemas, bet ir kas pasikeis jas išsprendus.
– Kokia jūsų nuomonė apie visuomeninius aplinkosaugos judėjimus? Ar Lietuvoje jie įmanomi?
– Tokie judėjimai mūsų šalyje yra įmanomi, tik reikia lyderio, strategijos, kaip ta idėja bus pateikta, ir gero paaiškinimo, dėl ko yra kovojama. Žmonės turi suprasti, kokia problema egzistuoja, ko siekiama tam tikromis iniciatyvomis, ir pateikti siūlymų, kaip būtų galima išspręsti. Dabar pakankamai ryški vadinamoji žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) tendencija, kai siekiama sudaryti įspūdį, kad parduodami produktai yra ekologiški ar nekenksmingi aplinkai.
Pastaruoju metu vartotojai žiūri ne tik į kainą ir produkto kokybę, bet ir į tai, kiek tas produktas kenkia arba nekenkia aplinkai. Verslo atstovai suvokia ir žino, kad prekė taps gerokai populiaresnė, jei bus pateikta kaip nekenksminga aplinkai, ekologiška, tad kartais į prekę, pažymėtą žaliomis etiketėmis, reikia žiūrėti atsargiai ir kritiškai. Pavyzdžiui, dažniausiai ledai būna supakuoti į plastikinę, vadinamąją daugiasluoksnę, pakuotę, kiti, norint patraukti didesnę auditoriją, būna supakuoti į popierinę. Iš tiesų tai nėra popierinė pakuotė, ji tokia pati daugiasluoksnė su plastiku, tik sudėtyje yra daugiau popieriaus. Taigi, teiginys, kad pastaroji yra nekenksminga aplinkai, – tik akių dūmimas, rinkodaros triukas. Kaip mėgstu sakyti, ne viskas saulė, kas šviečia. Būti inovatyviu verslu, kuris daro mažesnę žalą aplinkai, yra nepigu. Taigi, verslas, kuris nėra socialiai atsakingas, pamatęs galimybę užsidirbti, neretai prisidengia ekologijos ženklais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [14]
Nuorodos:
[1] https://www.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] javascript://;
[3] https://www.diena.lt/print/947461
[4] https://www.diena.lt/zymes/aplinkosauga-3
[5] https://www.diena.lt/raktazodziai/zaliasis-smegenu-plovimas
[6] https://www.diena.lt/zymes/aplinkos-apsauga-0
[7] https://www.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/aplinkosauga-ir-zaliasis-smegenu-plovimas-947461?komentarai
[8] https://www.diena.lt/naujienos/verslas/ratai/automobiliu-vairuotojai-turetu-suklusti-technine-apziura-gali-naikinti-iskart-1166344
[9] https://www.diena.lt/naujienos/verslas/ratai/automobiliu-vairuotojai-turetu-suklusti-technine-apziura-gali-naikinti-iskart-1166344#comments
[10] https://www.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/trys-gamtai-svarbios-dienos-kaip-kiekvienas-gali-prisideti-1166242
[11] https://www.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/trys-gamtai-svarbios-dienos-kaip-kiekvienas-gali-prisideti-1166242#comments
[12] https://www.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/izulumui-ribu-nera-pasinaudoje-ilguoju-savaitgaliu-i-radikius-grizo-nelegalus-medziu-kirtejai-1161457
[13] https://www.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/izulumui-ribu-nera-pasinaudoje-ilguoju-savaitgaliu-i-radikius-grizo-nelegalus-medziu-kirtejai-1161457#comments
[14] https://www.diena.lt/galerijos
[15] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/eurolyga-kauno-zalgiris-milano-ea7-emporio-armani-1167402
[16] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/nato-oro-policijos-misija-baltijos-salyse-vykdanciu-pajegu-apsikeitimo-ceremonija-1167360
[17] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/spaudos-konferencija-del-vilniaus-automobiliu-savartyne-kilusio-gaisro-1167307
[18] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/simbolinio-baltijos-oro-erdves-rakto-perdavimo-ceremonija-1167295
[19] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/auksiniai-svogunai-sugrizo-1167268
[20] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/uzgesintas-didelis-gaisras-vilniaus-automobiliu-savartyne-1167226
[21] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/29-ojo-kino-pavasario-apdovanojimu-ceremonija-1167208
[22] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/g-nauseda-darbo-diena-sirvintose-baige-susitikimu-su-sirvintiskiais-1167207
[23] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/auksiniu-scenos-kryziu-apdovanojimu-ceremonija-klaipedos-dramos-teatre-1167192
[24] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/lietuvos-gelezinkeliu-teritorijoje-vilniuje-dega-savartynas-1167188