Panevėžio Juozo Miltinio teatre – konfliktas. Pažiūrėję naujausią teatro spektaklį, vieno kaimo gyventojai pasipiktino išvadinti pijokais.

Kultūros viceministras siūlo subtiliau interpretuoti spektaklių tekstus, o teatro vadovai labiau linkę pradėti diskusiją apie meno priemones, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Naujausiame teatro pastatyme „Hanana, kelkis ir eik", apie degradavusios šeimos gyvenimą paminėta konkreti – Liūdynės – gyvenvietė šalia Panevėžio. Prie sąvartyno esanti Liūdynė ilgą laiką vadinta asocialių žmonių gyvenviete.
Protestuodami, kad Liūdynės pavadinimas spektaklyje pasirinktas kaip dvasinio šiukšlyno simbolis, bendruomenės atstovai kreipėsi į rajono valdžią ir kultūros ministeriją.

„Kad institucija, kuri atsakinga už kultūros centrus ir už teatrus, žinotų, kad vyksta tokie dalykai. Kad mes tokių dalykų kaime nedarom, Kad Kultūros ministerija žinotų ir sureaguotų, nes jaučiamės įžeisti ir pažeminti“, – kalbėjo Liūdynės gyventoja Genovaitė Uščiauskienė.

„Jeigu spektaklyje turima omeny Liūdynė, tai tikrai jaudinuosi dėl to, nes tai nėra taip, kaip rodoma spektaklyje, nes tai visai kitas gyvenimas, visai kita aplinka. O jeigu tai simbolinis pavadinimas, atspindintas tam tikrą teatro misiją, galbūt ir nieko baisaus“, – sakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Kultūros ministerija siūlo teatrui geriau apgalvoti pasirinktas menines priemones.

„Teatras – tai kūryba, tai menas, tad kištis į kūrybinius procesus būtų savotiška cenzūra ir tai būtų netoleruojama. Bet iš kitos pusės, situacija yra dviprasmiška, nes teatro misija, kultūros misija yra vienyti žmones, o ne skaidyti“, – teigė kultūros viceministras Deividas Staponkus.

Teatro vadovo teigimu, pjesę jie norėję padaryti suprantamesnę, todėl pakeitę rusiškus kūrinyje vartojamus vietovardžius į lietuviškus. Kaip veiksmo vieta pasirinkti Saločiai Pasvalio rajone ir Liūdynė.
„Pajudinom didelį klodą. Žmonių reakcija parodo, kad jie gali tik reaguoti, jei neturi to suvokimo mąstymo, kad teatras turi kalbėtis su žmonėm. Aš nevadinčiau to atsiprašymu, įvadinčiau kaip dialogo pradžią“, – sakė J.Miltinio dramos teatro direktorius Romualdas Vikšraitis.

Teatro vadovai žada susitikti su Liūdynės gyventojais. Iškart po jų teatro vadovui išsakyto nepasitenkinimo, šis vietovardis spektaklyje nebeminimas.