Pageidavimų koncertas

Remiantis šia ilgalaike strategija suformuotas šiųmetis Kauno biudžetas, siekiantis 571,7 mln. eurų.

Kaip ir kasmet, beveik pusė lėšų skiriama švietimui. Didelė dalis investicijų taip pat suplanuota infrastruktūros plėtrai, socialinėms ir sveikatos paslaugoms gerinti. Visgi, priimant šį dokumentą, sulaukta ir įvairių pasiūlymų, kaip jis turėtų būti pagerintas.

„Iš biudžeto projekto pristatymo frakcijoje taip ir liko neaišku, o kokie gi 2023 m. savivaldybės biudžeto prioritetai. Kur savivaldybės inicijuojami bendri verslumo ugdymo, skatinimo projektai kartu su verslo įmonėmis, universitetais? Kur projektai demografiniams rodikliams gerinti? Ar tikrai pristačius „angarų“ garantuosime ekonomikos augimą, jei nebus kam dirbti, jei neskatinsime tiesiogiai inovacijų? Nors 2023 m. numatyta vaikų vasaros stovykloms planuojama skirti 100 tūkst. eurų daugiau, tačiau įvertinus infliaciją, energetinių išteklių, maisto kainas – ar tai ta suma, kurią savivaldybė teišgali skirti vaikų poilsiui vasarai?“ – klausimus iš anksto išplatintame pranešime kėlė frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai.

UŽDARYTI

>

[5]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Opozicija kėlė klausimus ir dėl Kauno ligoninės naujojo pastato statybų finansavimo, nors miestas nėra šios įstaigos steigėjas. Buvo ir siūlymų daugiau pinigų skirti ne asfaltavimui, socialinėms paslaugoms, tokioms kaip vaikų stovyklos, socialiai pažeidžiamų šeimų bei neįgaliųjų paramai, gyventojų bendruomeniškumo skatinimui ir pan.

Visgi, po balsavimo už biudžeto projektą balsavo 30 narių, devyni buvo prieš.

Pagrindiniai biudžeto akcentai

M. K. Čiurlionio koncertų centro, Pietrytinio aplinkkelio ir Kėdainių tilto statybos, Savanorių pr. atnaujinimas – tik dalis Kauno projektų, numatytų 2023–2025 metų miesto strateginiame veiklos plane.

Šįmet ruošiamasi atidaryti lopšelį–darželį Vilijampolėje, rekonstruotame pastate Jūratės gatvėje. Tęsdami švietimo įstaigų infrastruktūros plėtrą, baigiame rengti techninį projektą ir pradėsime naujo vaikų darželio statybas Romainiuose (Vijūkų g. 78). Šalia numatyta projektuoti ir pradinės mokyklos pastatą. Pokyčių sulauks ir Kauno Maironio universitetinė gimnazija – kieme rengiamasi statyti erdvų sporto kompleksą.

2023-iųjų biudžete – vieno svarbiausių miesto projektų finišas – buvusio Aviacijos gamyklos sraigtasparnių angaro konversija, pritaikant patalpas aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių biurams, laboratorijoms bei tyrimų centrams. Valstybei ekonomiškai svarbaus projekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas Europos prospekte jau netrukus pradės savo veiklą, kviesdamas čia kurtis Lietuvos bei užsienio kompanijas plėtojant eksperimentinę prototipų gamybą.

Nuo praėjusių metų tęsiami darbai Pietrytinio aplinkkelio, Mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“, Dainų slėnio, Lengvosios atletikos maniežo ir daugiaaukštės automobilių saugyklos statybvietėse.

Plėtodama Paveldotvarkos programą, Kauno miesto savivaldybė sieks ir toliau prisidėti daliniu finansavimu prie kauniečių iniciatyvų sutvarkyti dar daugiau paveldo objektų.

Iki 2025 m. numatyta investuoti iki 10 mln. eurų į vadinamosios Neptūno įlankos uostą Kauno marių pakrantėje – sukurti geresnes sąlygas jauniesiems buriuotojams bei profesionalams, o kauniečiams įrengti naują rekreacinę erdvę jaukiam poilsiui bei aktyviam laisvalaikiui prie vandens.

Kitos stambesnės Kauno ambicijos – per artimiausius trejus metus pradėti M. K. Čiurlionio koncertų centro Žemojoje Fredoje, naujo futbolo ir regbio maniežo bei ekstremalaus sporto centro Aleksote, baseinų Šilainiuose bei Panemunėje statybas. Taip pat turėtų iškilti trys nauji tiltai per Nemuną ir Nerį.

Skolos rodikliai

Daugiau kaip pusę šiųmečio biudžeto sudaro savivaldybės indėlis – apie 398 mln. eurų. Dar 165,1 mln. numatyta iš valstybės biudžeto. 2023 metais planuojama skolintis 7,9 mln. eurų, t. y. 1,4 mln. mažiau nei 2022 metais ir 6,5 mln. eurų mažiau nei 2021 metais.

Didžioji dalis biudžeto lėšų – švietimui – 45,7 proc. (261,2 mln. Eur). Kiek daugiau nei penktadalis – 22,1 proc. (126,1 mln. Eur) – miesto infrastruktūrai ir tvarkymui.

11,6 proc. (66,1 mln. Eur) numatyta socialinei ir sveikatos apsaugai, o 7,7 proc. (44,4 mln. Eur) – bendroms valstybės paslaugoms. Likę beveik 13 proc. (apie 73,9 mln. Eur) paskirstyti sportui, kultūrai ir aplinkos apsaugai.