Pagrindinė tarnyba truktų pusmetį, iš viso šauktinių skaičius per metus siektų 5 tūkstančius.

„Pertvarka leistų padidinti šaukiamųjų skaičių nuo 3,8 tūkst. iki 5 tūkst. 2027 metais“, – žurnalistams sakė ministras.

Pasak jo, pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai.

„Pagal apklausas, pagal tyrimus, pagal dabartinę situaciją, galima konstatuoti, kad tai yra realūs skaičiai, – kalbėjo A. Anušauskas.

Ministro teigimu, liekantieji tarnauti devyniems mėnesiams būtų rengiami kaip jaunieji vadai, specialistai, vykdytų užduotis įvairiuose budėjimuose, greitojo reagavimo pajėgose.

Anot jo, pastariesiems šauktiniams per likusį trijų mėnesių laikotarpį būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.

Studijas baigusiems – trijų mėnesių šaukimas

A. Anušauskas taip pat teigė, kad įgyvendinant pertvarką atsirastų trijų mėnesių šaukimas studijas baigusiems jaunuoliams.

„Trims mėnesiams atlikti bazinius mokymus būtų šaukiami tie jaunuoliai, kurie būtų reikalingi kaip specialistai, dėl tam tikrų specialybių, kurias jie įgijo, pavyzdžiui, studijų metu: inžinieriai ir panašiai“, – sakė ministras.

„Sakyčiau, pakankamai patraukli alternatyva ir dabartinei sistemai“, – pridūrė jis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Dar viena alternatyva, kuri yra siūloma – trejų metų tarnyba savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

„Padaugėtų tų jaunuolių, kurie ir toliau tęstų tarnybą kaip savanoriai“, – sakė A. Anušauskas.

Patikrinimai – civilinėse gydymo įstaigose

A. Anušausko teigimu, pertvarkos tikslas yra lanksčiai didinti jaunuolių įsitraukimą į šalies gynybą, iki 2030 metų padidinti aktyviojo rezervo skaičių.

Šiuo metu šauktiniai tarnybą atlieka devynis mėnesius.

Pertvarka leistų padidinti šaukiamųjų skaičių nuo 3,8 tūkst. iki 5 tūkst. 2027 metais.

Jų sveikatą ir tinkamumo tarnybai įvertinimą atlieka karinės medicinos specialistai. A. Anušauskas sako, kad tą galėtų daryti ir civilinės gydymo įstaigos.

„Jaunuolius jos patikrinti galėtų gerokai greičiau“, – sakė jis.

Ministro teigimu, jei rudens Seimo sesijoje pavyktų priimti teisės aktų pataisas, naujovės palaipsniui įsigaliotų nuo 2024 metų.

Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.

Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.