Juokingiausia ir graudžiausia milžiniška politinė klounada dėl Kinijos. Pirmasis šalies juokdarys iš S.Daukanto aikštės Vilniuje, kad niekas jam nepranešė, kokius juokus su Kinija krečia Vyriausybės juokdariai. Jos atstovai susiėmę už pilvų kvatoja, lyg balandžio 1-osios pokštą išgirdę. Tikina, kad S.Daukanto aikštės rūmai viską žinojo, viskas suderinta.

Valdžia teisinasi bloga komunikacija. Vis dažniau keičiami viešųjų ryšių vadovai. Bet. Išskyrus juos, niekas nesikeičia.

Piliečiai kraipo galvomis nesuprasdami, kas teisus, kas – ne. Nejuokinga. Tik graudu. Tuo metu, kai verslas, beje, mokantis į mūsų valstybės biudžetą mokesčius (iš kurio, nepraleidžiama nė vienos progos pasigirti, nuolat didinamos pensijos, socialinės ir kitokios išmokos) patiria nuostolių dėl trūkinėjančių ryšių su antrąja (kitų ekonomistų skaičiavimais, pirmąja) pasaulio ekonomika, mūsų politikai šį karą su Kinija puikiausiai išnaudoja. Ne, ne Lietuvai ir ne jos gyventojams. Sau.

Puiki proga pasipliekti. Puiki proga parodyti savo apatinius. Puiki proga vieni kitiems pamazgomis pasilaistyti. Aišku, nėra namų be dūmų. Bet. Tegu jie ir graužia akis tik namiškiams, o ne visiems piliečiams.

Viena džiugina, kad politikai vis dėlto supranta, kad neįtikinamai skamba jų įtikinėjimai, jog piliečiai nieko nesupranta ir dėl to piktinasi. Žmonės puikiausiai supranta, kad politiniame cirke daugiausia laiko ir energijos skiriama intrigoms. Ir visiškai nereikia, kad visuomenė suprastų tai. Kaip sykis turi būti atvirkščiai. Kad nesuprastų. Valdžia teisinasi bloga komunikacija. Vis dažniau keičiami viešųjų ryšių vadovai. Bet. Išskyrus juos, niekas nesikeičia.