„Žmonės atvyksta prašyti prieglobsčio įvairiais būdais, ne tik prie Lenkijos. Yra daug neįprastų atvejų, mes turime tiesiog susitaikyti, kad migracijos gali būti skirtingos. Bet tai nepaneigia fakto, dėl ko žmonės bėga“, – sakė A. Rudomanskis.

„Mes turime įsitikinti, dėl ko jie bėga iš savo šalies, palikdami savo šeimas, palikdami savo artimuosius ir pan., kartais bėgdami su šeimomis. Natūralu, kad jie turi pagrindą, dėl ko bėgti. Mes turime įsitikinti. Jeigu mes įsitikiname, kad žmonėms nenustatomas prieglobstis, tada įsijungia kiti teisiniai mechanizmai – grąžinimo. O jei nustatome, kad reikalingas prieglobstis, tada turime organizuoti kitą pagalbą“, – aiškino jis.

Jie yra, pasakius paprastais žodžiais, įkalinti – įkalinti pusę metų.

Maždaug 7 tūkst. žmonių buvo apgręžti prie sienos ir neįleisti į Lietuvos teritoriją, apie 4 tūkst. nelegalių migrantų pateko į šalį. Žmogaus teisių organizacija ragino prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti įstatymo pataisas dėl užsieniečių teisinės padėties, t. y. dėl padėties tų žmonių, kurie jau yra įleisti į Lietuvą. A. Rudomanskis paaiškino, kokios problemos kyla dėl šio įstatymo.

„Yra trys esminiai dalykai, kurie iš esmės labai kertasi. Mes jau pusę metų laikome žmones čia, Lietuvoje. Jie yra, pasakius paprastais žodžiais, įkalinti – įkalinti pusę metų. Vieni anksčiau buvusiose pataisos namuose, kiti moduliniuose nameliuose. Kaip bebūtų, jie neturi teisės laisvai judėti. Visgi prieglobsčio paprašymas nėra kažkoks nusikaltimas. Taip ilgai mes negalime laikyti žmonių“, – teigė Žmogaus teisių organizacijų koalicijos atstovas.