.png)
Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Portalo svečias
Kęstutis Trečiokas
Balandžio 2 d. 11 val. portalo svečias – aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Užduokite klausimą!
Virginija
2015-04-02 10:46
Klausimas:
Aplinkos apsaugos ministro įsakymas 2008 sausio 31 D1-87 Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų ... tvarkos aprašymas. Šis įsakymas leidžia medžius, jei jie trukdo kokioms nors komunikacijoms ir beveik visais atvejais, iškirsti neatsodinant. Tai landa piknaudžiavimui ir žaliųjų plotų naikinimui. Seimo priimti įstatymai apauga ministrų įsakymais, kurie prieštarauja įstatymui. Visi klausymai, įsakymai susiję su gamtos apsauga turi būti paduodami į Seimą ir svarstomi kartu su įstatymu. Kada baigsis netinkama ministrų įsakymų praktika?
Aplinkos apsaugos ministro įsakymas 2008 sausio 31 D1-87 Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų ... tvarkos aprašymas. Šis įsakymas leidžia medžius, jei jie trukdo kokioms nors komunikacijoms ir beveik visais atvejais, iškirsti neatsodinant. Tai landa piknaudžiavimui ir žaliųjų plotų naikinimui. Seimo priimti įstatymai apauga ministrų įsakymais, kurie prieštarauja įstatymui. Visi klausymai, įsakymai susiję su gamtos apsauga turi būti paduodami į Seimą ir svarstomi kartu su įstatymu. Kada baigsis netinkama ministrų įsakymų praktika?
Goliakovienė Rita
2015-04-02 10:25
Klausimas:
Miesto gyv.namų kvartaluose augančių medžių tvarkymas paliekamas administruojančių įstaigų kompetencijai. Medžiai labai dažnai nugenimi iki stuobrio ar neleistino kiekio skeletinių šakų pašalinimo, tuo visiškai sudarkant natūralų medžio pavidalą. Medžiai dažniausiai tik išpjaunami (tiek gatvėse tiek kiemuose), neatsodinant, ar tai medžiais, ar kitais kompensuojančiais augalais (vijokliais, krūmais, daugiamečiais žoliniais). Tai rodo savivaldybių darbo kokybės stoką , švietėjiškos veiklos nebuvimą.Klaipėdos Trinyčių parkas su apaugusiais meldais vandens telkinio krantais ir galybe vandenyje plaukiojančių šiukšlių, baigiančiais išvirsti gluosniais kažin ar vertas parko statuso... Klaipėda
Miesto gyv.namų kvartaluose augančių medžių tvarkymas paliekamas administruojančių įstaigų kompetencijai. Medžiai labai dažnai nugenimi iki stuobrio ar neleistino kiekio skeletinių šakų pašalinimo, tuo visiškai sudarkant natūralų medžio pavidalą. Medžiai dažniausiai tik išpjaunami (tiek gatvėse tiek kiemuose), neatsodinant, ar tai medžiais, ar kitais kompensuojančiais augalais (vijokliais, krūmais, daugiamečiais žoliniais). Tai rodo savivaldybių darbo kokybės stoką , švietėjiškos veiklos nebuvimą.Klaipėdos Trinyčių parkas su apaugusiais meldais vandens telkinio krantais ir galybe vandenyje plaukiojančių šiukšlių, baigiančiais išvirsti gluosniais kažin ar vertas parko statuso... Klaipėda
Ričardas
2015-04-02 10:21
Klausimas:
1. Šiaurinė Danės upės krantinė nuo buvusio telekomo pastato užtverta esamų ir buvusių įmonių tvoromis, nėra priėjimo prie vandens. Ar miestiečiai turės galimybę pasivaikščioti paupiu? 2. Klaipėdos mieste masiškai kertami brandūs medžiai, motyvuojant, kad jie seni, ligoti. Eilėje S. Šimkaus gatvės liepos. Kas sustabdys?
1. Šiaurinė Danės upės krantinė nuo buvusio telekomo pastato užtverta esamų ir buvusių įmonių tvoromis, nėra priėjimo prie vandens. Ar miestiečiai turės galimybę pasivaikščioti paupiu? 2. Klaipėdos mieste masiškai kertami brandūs medžiai, motyvuojant, kad jie seni, ligoti. Eilėje S. Šimkaus gatvės liepos. Kas sustabdys?
sawas
2015-04-02 09:51
Klausimas:
siūlau esant galimybei apsilankyti Smiltynės jachtklube, gal pastebėsite aplinkosaugos pažeidimų susijusių su tvoromis ar kažkokio tai laivelio statyba, užveistu šiukšlynu ir tt.
siūlau esant galimybei apsilankyti Smiltynės jachtklube, gal pastebėsite aplinkosaugos pažeidimų susijusių su tvoromis ar kažkokio tai laivelio statyba, užveistu šiukšlynu ir tt.
Liudvika
2015-04-02 09:45
Klausimas:
1. Ar tai Jūsų žadėtas balandžio mėn. vizitas į Klaipėdą? 2. Siūlau sudaryti vieningą ekspertų grupę prie aplinkos ministerijos, kuri tikrintų medžių genėjimą visoje Lietuvoje, nes dabar specialistų nuomone medžių genėjimas katastrofiškas. Klaipėda, o ypač senamiestis tampa trinkelių miestų, nes vietoj iškirstų senų, beje ir sveikų medžių, sodinami (daugiau iškertama nei sodinama) hibridiniai, nuo kurių nei pavėsio, nei grožio. 3. Lietuvos mastu galėtų būti vieningas telefonas, kuriuo galima būtų pranešti apie medžių žalojimą, deginimą, miško dangos gadinimą, šiukšlinimą. Pranešus į nurodytą vietą išvyktų visuomenininkai su policijos pareigūnu. Baudos nuo 50 iki 100 eurų. Biudžetas mikliai pasipildytų.
1. Ar tai Jūsų žadėtas balandžio mėn. vizitas į Klaipėdą? 2. Siūlau sudaryti vieningą ekspertų grupę prie aplinkos ministerijos, kuri tikrintų medžių genėjimą visoje Lietuvoje, nes dabar specialistų nuomone medžių genėjimas katastrofiškas. Klaipėda, o ypač senamiestis tampa trinkelių miestų, nes vietoj iškirstų senų, beje ir sveikų medžių, sodinami (daugiau iškertama nei sodinama) hibridiniai, nuo kurių nei pavėsio, nei grožio. 3. Lietuvos mastu galėtų būti vieningas telefonas, kuriuo galima būtų pranešti apie medžių žalojimą, deginimą, miško dangos gadinimą, šiukšlinimą. Pranešus į nurodytą vietą išvyktų visuomenininkai su policijos pareigūnu. Baudos nuo 50 iki 100 eurų. Biudžetas mikliai pasipildytų.
Julius Krinickas
2015-04-02 09:04
Klausimas:
Ar turite planuose inicijuoti administracinę atsakomybę žmonėms, kurie šiukšlina ?
Ar turite planuose inicijuoti administracinę atsakomybę žmonėms, kurie šiukšlina ?
Joana
2015-04-02 08:14
Klausimas:
Rūšiuodama šiukšles dažnai susiduriu su problema dėl rūšiavimui skirtų konteinerių stygiaus. O gal dažnesnio atliekų išvežimo? Ar nemanote, kad kartas ar du per savaitę yra mažoka? Juk tuomet šiukšlės paliekamos gatvėje, šalia konteinerių ir t.t.
Rūšiuodama šiukšles dažnai susiduriu su problema dėl rūšiavimui skirtų konteinerių stygiaus. O gal dažnesnio atliekų išvežimo? Ar nemanote, kad kartas ar du per savaitę yra mažoka? Juk tuomet šiukšlės paliekamos gatvėje, šalia konteinerių ir t.t.
Zita
2015-04-02 08:06
Klausimas:
Būtų įdomu sužinoti, kokių imtasi priemonių, kad prireikus būtų greičiau užgesinti gaisrai Kuršių Nerijoje?
Būtų įdomu sužinoti, kokių imtasi priemonių, kad prireikus būtų greičiau užgesinti gaisrai Kuršių Nerijoje?
Lauryna
2015-04-01 21:39
Klausimas:
Sveiki, Kai kuriose Europos šalyse rūšiuojama ne tik stiklas, popierius ir plastikas, bet ir vienkartinės sauskelnės. Ar galima tikėtis specialių konteinerių Lietuvoje šioms atliekoms išmesti? Juk išmestų vienkartinių sauskelnių skaičiai ir jų suirimo laikas išties nedžiugina aplinkos.
Sveiki, Kai kuriose Europos šalyse rūšiuojama ne tik stiklas, popierius ir plastikas, bet ir vienkartinės sauskelnės. Ar galima tikėtis specialių konteinerių Lietuvoje šioms atliekoms išmesti? Juk išmestų vienkartinių sauskelnių skaičiai ir jų suirimo laikas išties nedžiugina aplinkos.
Paulius K.
2015-04-01 21:37
Klausimas:
Ar neketinate padidinti gamtos apsaugos inspektorių skaičių, nes sulaikoma labai daug brakonierių? Galbūt reiktų padidinti baudas?
Ar neketinate padidinti gamtos apsaugos inspektorių skaičių, nes sulaikoma labai daug brakonierių? Galbūt reiktų padidinti baudas?
Kaunietis
2015-04-01 21:30
Klausimas:
Pastarosiomis dienomis labai aktualus klausimas: "Kur išmesti senas automobilių padangas?" Gerb. ministre, ką galėtumėte patarti, nes jau ir taip miškuose jų pilna.
Pastarosiomis dienomis labai aktualus klausimas: "Kur išmesti senas automobilių padangas?" Gerb. ministre, ką galėtumėte patarti, nes jau ir taip miškuose jų pilna.
Jokūbas
2015-04-01 21:25
Klausimas:
Kodėl aplinkos ministerija daugiau lėšų skiria Palangos paplūdimių tvarkymui nei Klaipėdos?
Kodėl aplinkos ministerija daugiau lėšų skiria Palangos paplūdimių tvarkymui nei Klaipėdos?
Lina
2015-04-01 21:21
Klausimas:
Rūpindamasi aplinka, pasenusius vaistus nunešiau į vaistinę, tačiau vaistininkė atsisakė juos priimti? Ar visos vaistinės privalo juos priimti? Ar yra kitos nebegaliojančių vaistų utilizavimo vietos?
Rūpindamasi aplinka, pasenusius vaistus nunešiau į vaistinę, tačiau vaistininkė atsisakė juos priimti? Ar visos vaistinės privalo juos priimti? Ar yra kitos nebegaliojančių vaistų utilizavimo vietos?
Kristina
2015-04-01 21:18
Klausimas:
Gerb. ministre, ar tikrai vėjo jėgainių jūroje idėja nėra plėtojama norint apsaugoti jūros gyvūniją?
Gerb. ministre, ar tikrai vėjo jėgainių jūroje idėja nėra plėtojama norint apsaugoti jūros gyvūniją?
Giedrė
2015-04-01 21:13
Klausimas:
Kaip siūlote spręsti oro užterštumo problemą didžiuosiuose Lietuvos miestuose? Kaip žinia, kietųjų dalelių koncentracija viršija leistinas normas? Ačiū.
Kaip siūlote spręsti oro užterštumo problemą didžiuosiuose Lietuvos miestuose? Kaip žinia, kietųjų dalelių koncentracija viršija leistinas normas? Ačiū.
Liutauras Ambraziejus
2015-04-01 15:58
Klausimas:
Sklando idėja, jog Aplinkos ministerija siūlo papildomai apmokestinti tabako produkcijos gamintojus ir importuotojus. Tokia idėja kilo, siekiant sumažinti tabako atliekas kurios labai teršia aplinką, bet ar nemanote, jog taip bus dar labiau skatinama nelegali prekyba? Kokio dydžio suma bus šis mokestis ir kaip tai įtakos galutinės produkcijos vartotojui kaina? Kalba eina, kad čia tik IDĖJA, kraštutinis būdas, tai kokius kitus būdus esate numate šių atliekų mažinimui?
Sklando idėja, jog Aplinkos ministerija siūlo papildomai apmokestinti tabako produkcijos gamintojus ir importuotojus. Tokia idėja kilo, siekiant sumažinti tabako atliekas kurios labai teršia aplinką, bet ar nemanote, jog taip bus dar labiau skatinama nelegali prekyba? Kokio dydžio suma bus šis mokestis ir kaip tai įtakos galutinės produkcijos vartotojui kaina? Kalba eina, kad čia tik IDĖJA, kraštutinis būdas, tai kokius kitus būdus esate numate šių atliekų mažinimui?
Simonas
2015-04-01 15:31
Klausimas:
Ger. ministre, norėčiau sužinoti apie mokestį už apsilankymą Smiltynėje. Ar šis 1eur mokestis jau patvirtintas? Jis bus savanoriškas ar visiems privalomas (kaip manote, ar daug "savanorių" atsiras?). Kitas klausimas - ištrauka iš dienraščio - „Klaipėdai siūlėme mažesnį mokestį – 0,50 euro. Tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta. Vienoda kaina nustatyta visoms saugomoms teritorijoms. Išimtys buvo padarytos tik saugomoms teritorijoms, esančioms aplink Vilnių - teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser “ - kodėl tokios išimtys yra taikomos aplink Vilnių esančioms teritorijoms, bet ne kitoms apylinkėms? Paskutinis klausimas - Kaip bus užtikrinta, kad iš lankytojų surinktos lėšos bus skiriamos būtent tai teritorijai? Nes mokestis tikrai nėra simbolinis. Jis didesnis net už kelto bilieto kainą. Ačiū už atsakymus.
Ger. ministre, norėčiau sužinoti apie mokestį už apsilankymą Smiltynėje. Ar šis 1eur mokestis jau patvirtintas? Jis bus savanoriškas ar visiems privalomas (kaip manote, ar daug "savanorių" atsiras?). Kitas klausimas - ištrauka iš dienraščio - „Klaipėdai siūlėme mažesnį mokestį – 0,50 euro. Tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta. Vienoda kaina nustatyta visoms saugomoms teritorijoms. Išimtys buvo padarytos tik saugomoms teritorijoms, esančioms aplink Vilnių - teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser “ - kodėl tokios išimtys yra taikomos aplink Vilnių esančioms teritorijoms, bet ne kitoms apylinkėms? Paskutinis klausimas - Kaip bus užtikrinta, kad iš lankytojų surinktos lėšos bus skiriamos būtent tai teritorijai? Nes mokestis tikrai nėra simbolinis. Jis didesnis net už kelto bilieto kainą. Ačiū už atsakymus.
Dalia N.
2015-04-01 14:25
Klausimas:
Kodėl Lietuvos didmiesčiuose (Klaipėdoje) masiškai kertami medžiai, visos erdvės užpildomos tik pastatais, nors puikiai žinoma,kad medžiai sukuria sveikesnę aplinką? Kodėl beveik nekalbama apie akustines šiukšles, nepakankamai veikia triukšmo prevencija? Kodėl kitose (civilizuotose) šalyse triukšmingos aplinkos klausimus sprendžia ne tik \Sveikatos, bet ir Aplinkos bei Transporto ministerijos, o pas mus geriausiu atveju tik SAM?
Kodėl Lietuvos didmiesčiuose (Klaipėdoje) masiškai kertami medžiai, visos erdvės užpildomos tik pastatais, nors puikiai žinoma,kad medžiai sukuria sveikesnę aplinką? Kodėl beveik nekalbama apie akustines šiukšles, nepakankamai veikia triukšmo prevencija? Kodėl kitose (civilizuotose) šalyse triukšmingos aplinkos klausimus sprendžia ne tik \Sveikatos, bet ir Aplinkos bei Transporto ministerijos, o pas mus geriausiu atveju tik SAM?
Minija
2015-04-01 14:13
Klausimas:
Sveiki, Ar Aplinkos ministerijai pavaldi Saugomų teritorijų tarnyba, įvedus euro mokestį už apsilankymą regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, pasirūpins bent tuo, kad turistai žinotų ką ir kur Lietuvoje galima pamatyti? Ar tik išleis šiuos pinigus algoms išsimokėti? Tarnybai vadovavusi R,Baškytė dėjo daug pastangų, kad keliuose bent atsirastų nuorodos į lankytinus objektus. Tačiau lietuviai patys net nežino kokių įdomių dalykų galima pamatyti mūsų šalyje. Informaciją apie lankytinus, net ir gretimo rajono, taškus reikia rankioti po kruopelytę internete. Prašyčiau pakomentuoti kokių žingsnių imsis ministras, ar jam pavaldūs asmenys, kad bent šiek tiek numalšintų gyventojų pasipiktinimą dėl lankytojų bilietų sistemos įvedimo? Nes kol kas už apžėlusius meldais takus ir kelis stendus pakelėje žmonės nenorės mokėti net euro. O noro lankyti kitoje šalies pusėje esančius nac. parkus, taip pat nėra daug, nes nėra informacijos ką ten galima pamatyti.
Sveiki, Ar Aplinkos ministerijai pavaldi Saugomų teritorijų tarnyba, įvedus euro mokestį už apsilankymą regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, pasirūpins bent tuo, kad turistai žinotų ką ir kur Lietuvoje galima pamatyti? Ar tik išleis šiuos pinigus algoms išsimokėti? Tarnybai vadovavusi R,Baškytė dėjo daug pastangų, kad keliuose bent atsirastų nuorodos į lankytinus objektus. Tačiau lietuviai patys net nežino kokių įdomių dalykų galima pamatyti mūsų šalyje. Informaciją apie lankytinus, net ir gretimo rajono, taškus reikia rankioti po kruopelytę internete. Prašyčiau pakomentuoti kokių žingsnių imsis ministras, ar jam pavaldūs asmenys, kad bent šiek tiek numalšintų gyventojų pasipiktinimą dėl lankytojų bilietų sistemos įvedimo? Nes kol kas už apžėlusius meldais takus ir kelis stendus pakelėje žmonės nenorės mokėti net euro. O noro lankyti kitoje šalies pusėje esančius nac. parkus, taip pat nėra daug, nes nėra informacijos ką ten galima pamatyti.
interesantas
2015-04-01 12:10
Klausimas:
Gerb. ministre, norėčiau paklausti Jūsų apie tilto projektą per Kuršių marias. Kokioje stadijoje šis projektas? Jei šis projektas bus įgyvendintas kokias pasekmes tai turės uosto akvatorijai? Kuršių Nerijai? ar bus mokestis už patekimą į Kuršių marias (koks?) ir kur šios lėšos bus panaudotos? gal geriau būtų kasti tunelį taip mažiau trukdant uosto darbui?
Gerb. ministre, norėčiau paklausti Jūsų apie tilto projektą per Kuršių marias. Kokioje stadijoje šis projektas? Jei šis projektas bus įgyvendintas kokias pasekmes tai turės uosto akvatorijai? Kuršių Nerijai? ar bus mokestis už patekimą į Kuršių marias (koks?) ir kur šios lėšos bus panaudotos? gal geriau būtų kasti tunelį taip mažiau trukdant uosto darbui?
Palubinskienė Vanda
2015-04-01 11:24
Klausimas:
Gerb.Ministre, kodėl daugiabučio namo renovacijai, kurio stovis ganėtinai geras, pasirenkamas pats sudėtingiausias ir brangiausias projektas, nors dalis namo gyventojų tam nepritaria? Manau nėra teisėta, jog dėl renovacijos reikalingas 50+1 gyventojo pritarimas, kadangi tame skaičiuje yra nemaža dalis gaunančių kompensaciją arba valstybės paramą (šiai žmonių daliai viskas teikiama nemokamai ir jie visur ir viskam pritaria). Ar teisėti daugiabučio gyvenamųjų namų pirmininko veiksmai, kai nesupažindina gyventojų nei su balsavusiųjų už ar prieš renovaciją anketomis (žmonių parašais), nei nurodo, kurie gyventojai gauna paramą nei leido pasirinkti projekto įgyvendinimo administratoriaus. Pati renovacija pradėta 2015m. sausio mėn. 26d., o iki dabar su jokiu banku nėra pasirašytos kreditinės sąskaitos, nors pirmininkas be gyventojų sutikimo projekto įgyvendinimo administratoriui VŠĮ "Endivė" perveda nemažas sumas pinigų iš mūsų pačių kas mėnesį surenkamų lėšų. Ar tokie bendrijos pirmininko veiksmai yra teisėti, ar tai nėra savavališkas bendrijos gyventojų lėšų švaistymas? Renovacijos projekto darbų apimčiai ne visi namo gyventojai pritarė, tačiau pirmininkas į mūsų pastabas ir pasiūlymus nekreipia dėmesio, bet už tokį globalų projektą (tai iš esmės yra kapitalinės statybos apimties), privalėsime sumokėti mes. Kodėl būdami Lietuvos piliečiais, esame šios valstybės skurdinami, kai atliekamų darbų apimties namui net nereikia. Kodėl prieš pradedant renovacijos darbus nebuvo atlikta išsami daugiabučio ekspertizė, kad jis yra avarinės būklės? Valstybinė energetikos inspekcija nustatė, kad "name šilumos suvartojimas mažėja; šilumos suvartojimas name mažesnis, lyginant su vidutiniu šilumos suvartojimu Lietuvoje". Tad kodėl įrengtuose ir sutvarkytuose butuose viskas turi būti griaunama, ardoma ir daužoma? Kodėl po butus turi vaikščioti svetimi žmonės ir viską, kas gero, niokioti? Kas kompensuos šiuos nuostolius, kas atremontuos po to butus ir apmokės gydymo išlaidas už gyvenimą išgriautuose (gyventi nesaugu, dulkės ir keliamas triukšmas kenkia sveikatai)? Ar teisėta, kad nesant avariniam stoviui, įvairaus plauko statybininkai veržtųsi į gyventojo privačią nuosavybę (buvęs kooperatinis namas)? Kas galėjo sukurpti tokius projektus namo renovacijaiir juos juridiškai įteisinti, kad už namo išorės apšiltinimą, durų keitimą, rūsio langų keitimą, šildymo ir kanalizacijos atnaujinimą, geriamo vandens ir nuotekų sistemų atnaujinimą, elektros instaliacijos darbus būtų mokama ne nuo panaudotų medžiagų kiekio ir darbo sąnaudų, o nuo buto ploto (juolab teigiama, kad tai nėra nauja statybą, o tik renovacija)? Juokingiausia tai, kad apšiltinamų sienų plotas skirtingiems butams nėra vienodas ir mažesnis už buto plotą, dalis gyventojų rusiuose iš vis neturi langelių, kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai bei jų skaičius visuose butuose vienodas, bet tas pats vamzdis 4 kamb. butui įvertintas brangiausiai, o 2 kamb. butui pigiausiai. Kodėl? Keista, kad pagal tokį nemokslišką projektą duris" varsto buto plotas, o ne žmogus". Vadinasi ir medžiagos užperkamos pagal paskaičiuotus plotus, o ne pagal tikrovę, kurių namuisunaudojama ženkliai mažiau. Kur panaudojamas likutis? Kodėl už visą tai turi mokėti gyventojai? Kodėl valstybė nekreipia dėmesio į išsakomas gyventojų pastabas, pasiūlymus, o toliau mus skurdina, neužtikrindama orios senatvės, kai šiuo atveju pradėta renovacija niekuo nepamatuota, nėra skaidri, vykdoma prieš gyventojų pageidavimus, jų norus, betiksliai švaistant Europinius pinigus ir nesukuriant jokios gerovės bei neužtikrinant darbų kokybės. Kiek tai gali tęstis?
Gerb.Ministre, kodėl daugiabučio namo renovacijai, kurio stovis ganėtinai geras, pasirenkamas pats sudėtingiausias ir brangiausias projektas, nors dalis namo gyventojų tam nepritaria? Manau nėra teisėta, jog dėl renovacijos reikalingas 50+1 gyventojo pritarimas, kadangi tame skaičiuje yra nemaža dalis gaunančių kompensaciją arba valstybės paramą (šiai žmonių daliai viskas teikiama nemokamai ir jie visur ir viskam pritaria). Ar teisėti daugiabučio gyvenamųjų namų pirmininko veiksmai, kai nesupažindina gyventojų nei su balsavusiųjų už ar prieš renovaciją anketomis (žmonių parašais), nei nurodo, kurie gyventojai gauna paramą nei leido pasirinkti projekto įgyvendinimo administratoriaus. Pati renovacija pradėta 2015m. sausio mėn. 26d., o iki dabar su jokiu banku nėra pasirašytos kreditinės sąskaitos, nors pirmininkas be gyventojų sutikimo projekto įgyvendinimo administratoriui VŠĮ "Endivė" perveda nemažas sumas pinigų iš mūsų pačių kas mėnesį surenkamų lėšų. Ar tokie bendrijos pirmininko veiksmai yra teisėti, ar tai nėra savavališkas bendrijos gyventojų lėšų švaistymas? Renovacijos projekto darbų apimčiai ne visi namo gyventojai pritarė, tačiau pirmininkas į mūsų pastabas ir pasiūlymus nekreipia dėmesio, bet už tokį globalų projektą (tai iš esmės yra kapitalinės statybos apimties), privalėsime sumokėti mes. Kodėl būdami Lietuvos piliečiais, esame šios valstybės skurdinami, kai atliekamų darbų apimties namui net nereikia. Kodėl prieš pradedant renovacijos darbus nebuvo atlikta išsami daugiabučio ekspertizė, kad jis yra avarinės būklės? Valstybinė energetikos inspekcija nustatė, kad "name šilumos suvartojimas mažėja; šilumos suvartojimas name mažesnis, lyginant su vidutiniu šilumos suvartojimu Lietuvoje". Tad kodėl įrengtuose ir sutvarkytuose butuose viskas turi būti griaunama, ardoma ir daužoma? Kodėl po butus turi vaikščioti svetimi žmonės ir viską, kas gero, niokioti? Kas kompensuos šiuos nuostolius, kas atremontuos po to butus ir apmokės gydymo išlaidas už gyvenimą išgriautuose (gyventi nesaugu, dulkės ir keliamas triukšmas kenkia sveikatai)? Ar teisėta, kad nesant avariniam stoviui, įvairaus plauko statybininkai veržtųsi į gyventojo privačią nuosavybę (buvęs kooperatinis namas)? Kas galėjo sukurpti tokius projektus namo renovacijaiir juos juridiškai įteisinti, kad už namo išorės apšiltinimą, durų keitimą, rūsio langų keitimą, šildymo ir kanalizacijos atnaujinimą, geriamo vandens ir nuotekų sistemų atnaujinimą, elektros instaliacijos darbus būtų mokama ne nuo panaudotų medžiagų kiekio ir darbo sąnaudų, o nuo buto ploto (juolab teigiama, kad tai nėra nauja statybą, o tik renovacija)? Juokingiausia tai, kad apšiltinamų sienų plotas skirtingiems butams nėra vienodas ir mažesnis už buto plotą, dalis gyventojų rusiuose iš vis neturi langelių, kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai bei jų skaičius visuose butuose vienodas, bet tas pats vamzdis 4 kamb. butui įvertintas brangiausiai, o 2 kamb. butui pigiausiai. Kodėl? Keista, kad pagal tokį nemokslišką projektą duris" varsto buto plotas, o ne žmogus". Vadinasi ir medžiagos užperkamos pagal paskaičiuotus plotus, o ne pagal tikrovę, kurių namuisunaudojama ženkliai mažiau. Kur panaudojamas likutis? Kodėl už visą tai turi mokėti gyventojai? Kodėl valstybė nekreipia dėmesio į išsakomas gyventojų pastabas, pasiūlymus, o toliau mus skurdina, neužtikrindama orios senatvės, kai šiuo atveju pradėta renovacija niekuo nepamatuota, nėra skaidri, vykdoma prieš gyventojų pageidavimus, jų norus, betiksliai švaistant Europinius pinigus ir nesukuriant jokios gerovės bei neužtikrinant darbų kokybės. Kiek tai gali tęstis?
Vida
2015-04-01 10:28
Klausimas:
Gerb. Ministre, labai daug klausimų kelia būsto renovacija. . Kodėl balsavimo daugumą sudaro tik 51 proc. gyventojų, kurių tarpe yra žmonės, kurie gauna pilną kompensaciją. Ar tai logiška? Dėl ko už renovacijos darbus (name nutarta pakeisti beveik viską) mokama priklausomai nuo buto ploto. Tiek 2, tiek 3, tiek 4 kambarių butuose yra vienodas skaičius šalto, karšto ir kanalizacijos stovų, visų ilgis ir medžiaga vienodi, o mokame priklausomai nuo buto ploto. Beveik esu tikra, jog atsakysite, kad yra toks įstatymas, tačiau įstatymus kuria ne šventieji, o dažnai ir ne specialistai. Gal reikėtų juose kai ką pakeisti? Kas yra atsakingas už buto išdarkymą renovacijos metu, jei žmogus yra prieš globalią renovaciją, kodėl nekompensuojamos išlaidos už buto sienų, parketo, lubų, vonios bei tualetų plytelių atstatymą (čia taip pat turėtų priklausyti nuo ploto) Ar renovuojant inžinerinius tinklus, už kurių pakeitimą valstybė nekompensuoja, nereikia , kad jų esamą padėtį įvertintų specialistai ir surašytų protokolą. Kodėl tokia menka bendrijos pirmininko ir administratoriaus atsakomybė, nes jie operuoja žmonių savo darbu uždirbtais pinigais. Reikėtų, kad renovacijos klausimais būtų diskutuojama plačiau visuomeninėse informacijos priemonėse (debatai per televiziją)
Gerb. Ministre, labai daug klausimų kelia būsto renovacija. . Kodėl balsavimo daugumą sudaro tik 51 proc. gyventojų, kurių tarpe yra žmonės, kurie gauna pilną kompensaciją. Ar tai logiška? Dėl ko už renovacijos darbus (name nutarta pakeisti beveik viską) mokama priklausomai nuo buto ploto. Tiek 2, tiek 3, tiek 4 kambarių butuose yra vienodas skaičius šalto, karšto ir kanalizacijos stovų, visų ilgis ir medžiaga vienodi, o mokame priklausomai nuo buto ploto. Beveik esu tikra, jog atsakysite, kad yra toks įstatymas, tačiau įstatymus kuria ne šventieji, o dažnai ir ne specialistai. Gal reikėtų juose kai ką pakeisti? Kas yra atsakingas už buto išdarkymą renovacijos metu, jei žmogus yra prieš globalią renovaciją, kodėl nekompensuojamos išlaidos už buto sienų, parketo, lubų, vonios bei tualetų plytelių atstatymą (čia taip pat turėtų priklausyti nuo ploto) Ar renovuojant inžinerinius tinklus, už kurių pakeitimą valstybė nekompensuoja, nereikia , kad jų esamą padėtį įvertintų specialistai ir surašytų protokolą. Kodėl tokia menka bendrijos pirmininko ir administratoriaus atsakomybė, nes jie operuoja žmonių savo darbu uždirbtais pinigais. Reikėtų, kad renovacijos klausimais būtų diskutuojama plačiau visuomeninėse informacijos priemonėse (debatai per televiziją)
Gudelionienė Irena
2015-04-01 08:42
Klausimas:
Ar numatote keisti teisės aktus dėl vietinės rinkliavos už kom.atliekas? Klaipėdos m. taryba 2014-10-23 d.sprend.Nr T2-274 vėl padidino metinę įmoką iki 258 lt.,kas sudaro 75 eur.,o 1kv.metro kaina-0,86 Eur. Išrašydami sąskaitas 5 procentais sumažino įmoką.2014 m. metinė įmoka buvo 2,94 lt. arba 0,85 Euro už kv/m.šiais metais įmoka padidėjo,o ne sumažėjo.Pirma padidino,o prieš rinkimus 5 procentais sumažino.KRATC pelnai didžiuliai,iš pelnų didinami atlyginimai, kurie siekia virš 10 tūkstančių lt.o tarifai nemažinami,o didinami.Permokėtus pinigus kažkada žadėjo grąžinti,bet taip ir negrąžino. Mokam pagal bendrą plotą. o ne pagal naudingą, tai neteisinga, už kitas komunalines paslaugas mokam nuo naudingo ploto, KRATC išimtis-nuo bendro.Šiukšlina ne plotas, o žmonės.Tai turėtų skaičiuoti nuo žmogaus ir su protingomis susikaupimo normomis (šiukšlių kiekiais).Mūsų savivaldybė savivaliauja, nesivadovauja proporcingumo, teisingumo bei protingumo principų, tiesiog nusisuko nuo bendruomenės
Ar numatote keisti teisės aktus dėl vietinės rinkliavos už kom.atliekas? Klaipėdos m. taryba 2014-10-23 d.sprend.Nr T2-274 vėl padidino metinę įmoką iki 258 lt.,kas sudaro 75 eur.,o 1kv.metro kaina-0,86 Eur. Išrašydami sąskaitas 5 procentais sumažino įmoką.2014 m. metinė įmoka buvo 2,94 lt. arba 0,85 Euro už kv/m.šiais metais įmoka padidėjo,o ne sumažėjo.Pirma padidino,o prieš rinkimus 5 procentais sumažino.KRATC pelnai didžiuliai,iš pelnų didinami atlyginimai, kurie siekia virš 10 tūkstančių lt.o tarifai nemažinami,o didinami.Permokėtus pinigus kažkada žadėjo grąžinti,bet taip ir negrąžino. Mokam pagal bendrą plotą. o ne pagal naudingą, tai neteisinga, už kitas komunalines paslaugas mokam nuo naudingo ploto, KRATC išimtis-nuo bendro.Šiukšlina ne plotas, o žmonės.Tai turėtų skaičiuoti nuo žmogaus ir su protingomis susikaupimo normomis (šiukšlių kiekiais).Mūsų savivaldybė savivaliauja, nesivadovauja proporcingumo, teisingumo bei protingumo principų, tiesiog nusisuko nuo bendruomenės
Irena Gudelionienė
2015-04-01 08:41
Klausimas:
Ar numatote teisės aktus dėl rinkliavos už komunalines atliekas?
Ar numatote teisės aktus dėl rinkliavos už komunalines atliekas?
Gudelionienė Irena
2015-04-01 08:37
Klausimas:
Arnumatote keisti teisės aktus dėl vietinės rinkliavos už kom.atliekas? Klaipėdos m. taryba 2014-10-23 d.sprend.Nr T2-274 vėl padidino metinę įmoką iki 258 lt.,kas sudaro 75 eur.,o 1kv.metro kaina-0,86 Eur. Išrašydami sąskaitas 5 procentais sumažino įmoką.2014 m. metinė įmoka buvo 2,94 lt. arba 0,85 Euro už kv/m.šiais metais įmoka padidėjo,o ne sumažėjo.Pirma padidino,o prieš rinkimus 5 procentais sumažino.KRATC pelnai didžiuliai,iš pelnų didinami atlyginimai, kurie siekia virš 10 tūkstančių lt.o tarifai nemažinami,o didinami.Permokėtus pinigus kažkada žadėjo grąžinti,bet taip ir negrąžino. Mokam pagal bendrą plotą. o ne pagal naudingą, tai neteisinga, už kitas komunalines paslaugas mokam nuo naudingo ploto, KRATC išimtis-nuo bendro.Šiukšlina ne plotas, o žmonės.Tai turėtų skaičiuoti nuo žmogaus ir su protingomis susikaupimo normomis (šiukšlių kiekiais).Mūsų savivaldybė savivaliauja, nesivadovauja proporcingumo, teisingumo bei protingumo principų, tiesiog nusisuko nuo bendruomenės
Arnumatote keisti teisės aktus dėl vietinės rinkliavos už kom.atliekas? Klaipėdos m. taryba 2014-10-23 d.sprend.Nr T2-274 vėl padidino metinę įmoką iki 258 lt.,kas sudaro 75 eur.,o 1kv.metro kaina-0,86 Eur. Išrašydami sąskaitas 5 procentais sumažino įmoką.2014 m. metinė įmoka buvo 2,94 lt. arba 0,85 Euro už kv/m.šiais metais įmoka padidėjo,o ne sumažėjo.Pirma padidino,o prieš rinkimus 5 procentais sumažino.KRATC pelnai didžiuliai,iš pelnų didinami atlyginimai, kurie siekia virš 10 tūkstančių lt.o tarifai nemažinami,o didinami.Permokėtus pinigus kažkada žadėjo grąžinti,bet taip ir negrąžino. Mokam pagal bendrą plotą. o ne pagal naudingą, tai neteisinga, už kitas komunalines paslaugas mokam nuo naudingo ploto, KRATC išimtis-nuo bendro.Šiukšlina ne plotas, o žmonės.Tai turėtų skaičiuoti nuo žmogaus ir su protingomis susikaupimo normomis (šiukšlių kiekiais).Mūsų savivaldybė savivaliauja, nesivadovauja proporcingumo, teisingumo bei protingumo principų, tiesiog nusisuko nuo bendruomenės
Janina
2015-03-31 14:31
Klausimas:
1. Norėčiau sužinoti, kiek metrų nuo savo sklypo ribos privaloma tvarkyti teritoriją, t. y. pjauti žolę, krūmus, rinkti šiukšles, naikinti sosnovskio barščius ir pan.? 2. Kodėl taip apleisti miesto žalieji plotai šiek tiek toliau nuo pagrindinių gatvių? Pvz., gražusis Milikonių kalnas, dar vadinamas „panorama“, niekada nešienaujamas, pernai kiečiai užaugo iki 2m, o pernykštė žolė dabar nugulus storiausiais sluoksniais. Privatininkas būtų seniai nubaustas už nepriežiūrą.
1. Norėčiau sužinoti, kiek metrų nuo savo sklypo ribos privaloma tvarkyti teritoriją, t. y. pjauti žolę, krūmus, rinkti šiukšles, naikinti sosnovskio barščius ir pan.? 2. Kodėl taip apleisti miesto žalieji plotai šiek tiek toliau nuo pagrindinių gatvių? Pvz., gražusis Milikonių kalnas, dar vadinamas „panorama“, niekada nešienaujamas, pernai kiečiai užaugo iki 2m, o pernykštė žolė dabar nugulus storiausiais sluoksniais. Privatininkas būtų seniai nubaustas už nepriežiūrą.
Rimas Tamulevičius
2015-03-31 10:39
Klausimas:
Gerb. ministre, noriu paklausti, ar nežadate keisti pernai įsigaliojusios tvarkos dėl ilgalaikio poilsiavimo paežerėse. Kalbėčiau konkrečiai apie Baltųjų Lakajų ir Stirnių ežerų pakrantes. Ten, nuo sovietinių laikų, buvo susiformavusios bendruomenės, kurios anksčiau poilsiaudavo palapinėse, o vėliau jas pakeitė nameliais ant ratų. Poilsiautojai tas teritorijas prižiūrėdavo, puoselėdavo. Per tiek metų nieko neatsitiko miško paklotei. Priešingai, buvusioje pievoje užaugo ir suvešėjo miškas. Aplinka buvo tvarkinga. Poilsiautojai nepalikdavo jokių šiukšlių ir kitokių atliekų. Laužus kurdavo tik specialiai tam paruošę vietas. Tačiau pernai tvarka pasikeitė. Tose vietose leidžiama apsistoti tik su palapinėmis trumpalaikiui poilsiui, o visiem turintiems namelius ant ratų siūloma naudotis kempingų paslaugomis. Pasikeitus tvarkai į šias pakrantes savaitgaliais suvažiuoja jaunimas su palapinėmis. Jie nesaugo gamtos. Degina laužus ištisomis dienomis, tam pjaudami sveikus medžius. Išvažiuodami palieka kalnus šiukšlių ir butelių duženų. Visu garsu leidžia muziką, trikdydami net aplinkinių kaimų gyventojų ramybę. Todėl ir noriu klausti, ar negeriau būtų vėl leisti seniesiems poilsiautojams grįžti į jų pamėgtas vietas leisti vasaras imant minimalų mokestį. Kadangi pagrindiniai šių poilsio vietų gyventojai yra pensijinio amžiaus, jiems apsistoti kempinguose yra tikrai brangu, nes paros mokestis kartais prilygsta 5 žvaigždučių viešbučio kainai. Tikiuosi Jūsų palankaus sprendimo, kad žmonės, iš įvairių Lietuvos kampelių, vėl galėtų sugrįžti į savo pamėgtas vietas, bendrauti, kultūringai leisti vasaras ir auginti anūkus diegiant jiems meilę gamtai.
Gerb. ministre, noriu paklausti, ar nežadate keisti pernai įsigaliojusios tvarkos dėl ilgalaikio poilsiavimo paežerėse. Kalbėčiau konkrečiai apie Baltųjų Lakajų ir Stirnių ežerų pakrantes. Ten, nuo sovietinių laikų, buvo susiformavusios bendruomenės, kurios anksčiau poilsiaudavo palapinėse, o vėliau jas pakeitė nameliais ant ratų. Poilsiautojai tas teritorijas prižiūrėdavo, puoselėdavo. Per tiek metų nieko neatsitiko miško paklotei. Priešingai, buvusioje pievoje užaugo ir suvešėjo miškas. Aplinka buvo tvarkinga. Poilsiautojai nepalikdavo jokių šiukšlių ir kitokių atliekų. Laužus kurdavo tik specialiai tam paruošę vietas. Tačiau pernai tvarka pasikeitė. Tose vietose leidžiama apsistoti tik su palapinėmis trumpalaikiui poilsiui, o visiem turintiems namelius ant ratų siūloma naudotis kempingų paslaugomis. Pasikeitus tvarkai į šias pakrantes savaitgaliais suvažiuoja jaunimas su palapinėmis. Jie nesaugo gamtos. Degina laužus ištisomis dienomis, tam pjaudami sveikus medžius. Išvažiuodami palieka kalnus šiukšlių ir butelių duženų. Visu garsu leidžia muziką, trikdydami net aplinkinių kaimų gyventojų ramybę. Todėl ir noriu klausti, ar negeriau būtų vėl leisti seniesiems poilsiautojams grįžti į jų pamėgtas vietas leisti vasaras imant minimalų mokestį. Kadangi pagrindiniai šių poilsio vietų gyventojai yra pensijinio amžiaus, jiems apsistoti kempinguose yra tikrai brangu, nes paros mokestis kartais prilygsta 5 žvaigždučių viešbučio kainai. Tikiuosi Jūsų palankaus sprendimo, kad žmonės, iš įvairių Lietuvos kampelių, vėl galėtų sugrįžti į savo pamėgtas vietas, bendrauti, kultūringai leisti vasaras ir auginti anūkus diegiant jiems meilę gamtai.
Vyriausiasis specialistas, kurio alga 360 eur
2015-03-30 16:57
Klausimas:
Jūsų ministerijos sistemos įstaigose dalis darbuotojų dirba ne kaip valstybės tarnautojai, o pagal darbo sutartis. Vienoje įstaigoje ir panašų dirbantys, bei visiškai niešsiskiriantys atsakomybe specialistų atlyginimai skiriasi vos ne dvigubai, o kartais gal netgi daugiau. Valstybės tarnautojams buvo atstatytas prieškrizinis bazinis dydis ir dar keliamos tarnautojų kategorijos, o pagal darbo sutartis iki šiol liko neatstatytas ir nieko nebandoma kelti. Jau neskaitant to, kad valstybės tarnautojai gauna priedus už ištarnautus metus, kvalifikacines klases, ir t.t. Kaip jūs manote, ar tai yra teisinga? ir ar įmanoma šiais laikais išgyventi, gaunant 360 Eur atlyginimą? Ar planuojama suvienodinti specialistų atlyginimus? kada ir kas planuojama daryti?
Jūsų ministerijos sistemos įstaigose dalis darbuotojų dirba ne kaip valstybės tarnautojai, o pagal darbo sutartis. Vienoje įstaigoje ir panašų dirbantys, bei visiškai niešsiskiriantys atsakomybe specialistų atlyginimai skiriasi vos ne dvigubai, o kartais gal netgi daugiau. Valstybės tarnautojams buvo atstatytas prieškrizinis bazinis dydis ir dar keliamos tarnautojų kategorijos, o pagal darbo sutartis iki šiol liko neatstatytas ir nieko nebandoma kelti. Jau neskaitant to, kad valstybės tarnautojai gauna priedus už ištarnautus metus, kvalifikacines klases, ir t.t. Kaip jūs manote, ar tai yra teisinga? ir ar įmanoma šiais laikais išgyventi, gaunant 360 Eur atlyginimą? Ar planuojama suvienodinti specialistų atlyginimus? kada ir kas planuojama daryti?
Algis Rauckis
2015-03-30 13:46
Klausimas:
Gerbiamas ministre, savo sodyboje turiu išsikasęs 5a kūdrą, pavasarį į ją prileidžiu karpių, plačiakakčių taip pat ten gyvena lynai, karosai. Karosai, lynai žiemą išgyvena, o kitos žuvis ne. Jų su meškere neišgaudysi, ypač plačiakakčius. Klausimas: Ar nebūtų galima isigyti leidimo bradinio įsigyjimui? Ačiū.
Gerbiamas ministre, savo sodyboje turiu išsikasęs 5a kūdrą, pavasarį į ją prileidžiu karpių, plačiakakčių taip pat ten gyvena lynai, karosai. Karosai, lynai žiemą išgyvena, o kitos žuvis ne. Jų su meškere neišgaudysi, ypač plačiakakčius. Klausimas: Ar nebūtų galima isigyti leidimo bradinio įsigyjimui? Ačiū.
Jurgis Klausimėlis
2015-03-30 09:35
Klausimas:
Gerbiamas ministre, norėčiau Jusų paklausti kodėl niokojamos Neries pakrantės? kauno raj. važiuojant link Lapių ant Neries kranto vykdomos statybos, buldozeriu stumdomos žemės iki pat vandens, niokojamos upės pakrantės.
Gerbiamas ministre, norėčiau Jusų paklausti kodėl niokojamos Neries pakrantės? kauno raj. važiuojant link Lapių ant Neries kranto vykdomos statybos, buldozeriu stumdomos žemės iki pat vandens, niokojamos upės pakrantės.
Danguole Nurislanova
2015-03-29 11:23
Klausimas:
Kaip manote, ar gali KUUSAKOSKI - atliekų perdirbimo įmonė veikti miesto aplinkoje, šalia gyvenamųjų namų? Kokia žala daroma žmonių sveikatai? Mes gyvename Pietinės g. 5 aukšte, gatvės šalia nėra, bet kai valau langus (galima valyti kas 1 mėn) ant langų nusėdusios metalo dulkės.
Kaip manote, ar gali KUUSAKOSKI - atliekų perdirbimo įmonė veikti miesto aplinkoje, šalia gyvenamųjų namų? Kokia žala daroma žmonių sveikatai? Mes gyvename Pietinės g. 5 aukšte, gatvės šalia nėra, bet kai valau langus (galima valyti kas 1 mėn) ant langų nusėdusios metalo dulkės.
Virginija
2015-04-02 10:46
Klausimas:
Aplinkos apsaugos ministro įsakymas 2008 sausio 31 D1-87 Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų ... tvarkos aprašymas. Šis įsakymas leidžia medžius, jei jie trukdo kokioms nors komunikacijoms ir beveik visais atvejais, iškirsti neatsodinant. Tai landa piknaudžiavimui ir žaliųjų plotų naikinimui. Seimo priimti įstatymai apauga ministrų įsakymais, kurie prieštarauja įstatymui. Visi klausymai, įsakymai susiję su gamtos apsauga turi būti paduodami į Seimą ir svarstomi kartu su įstatymu. Kada baigsis netinkama ministrų įsakymų praktika?
Aplinkos apsaugos ministro įsakymas 2008 sausio 31 D1-87 Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų ... tvarkos aprašymas. Šis įsakymas leidžia medžius, jei jie trukdo kokioms nors komunikacijoms ir beveik visais atvejais, iškirsti neatsodinant. Tai landa piknaudžiavimui ir žaliųjų plotų naikinimui. Seimo priimti įstatymai apauga ministrų įsakymais, kurie prieštarauja įstatymui. Visi klausymai, įsakymai susiję su gamtos apsauga turi būti paduodami į Seimą ir svarstomi kartu su įstatymu. Kada baigsis netinkama ministrų įsakymų praktika?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Geras pastebėjimas. Pakeisti ministro įsakymą yra labai paprasta. Labai vertinu visuomenės aktyvumą, kurie praneša apie pažeidėjus ir padeda aplinkos apsaugos specialistams.
Geras pastebėjimas. Pakeisti ministro įsakymą yra labai paprasta. Labai vertinu visuomenės aktyvumą, kurie praneša apie pažeidėjus ir padeda aplinkos apsaugos specialistams.
Ričardas
2015-04-02 10:21
Klausimas:
1. Šiaurinė Danės upės krantinė nuo buvusio telekomo pastato užtverta esamų ir buvusių įmonių tvoromis, nėra priėjimo prie vandens. Ar miestiečiai turės galimybę pasivaikščioti paupiu? 2. Klaipėdos mieste masiškai kertami brandūs medžiai, motyvuojant, kad jie seni, ligoti. Eilėje S. Šimkaus gatvės liepos. Kas sustabdys?
1. Šiaurinė Danės upės krantinė nuo buvusio telekomo pastato užtverta esamų ir buvusių įmonių tvoromis, nėra priėjimo prie vandens. Ar miestiečiai turės galimybę pasivaikščioti paupiu? 2. Klaipėdos mieste masiškai kertami brandūs medžiai, motyvuojant, kad jie seni, ligoti. Eilėje S. Šimkaus gatvės liepos. Kas sustabdys?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Teritorijų savininkai privalo padaryti priėjimą. Aplinkos apsaugos departamento specialistai nepadarė savo darbo, turės pasitaisyti.
Teritorijų savininkai privalo padaryti priėjimą. Aplinkos apsaugos departamento specialistai nepadarė savo darbo, turės pasitaisyti.
sawas
2015-04-02 09:51
Klausimas:
siūlau esant galimybei apsilankyti Smiltynės jachtklube, gal pastebėsite aplinkosaugos pažeidimų susijusių su tvoromis ar kažkokio tai laivelio statyba, užveistu šiukšlynu ir tt.
siūlau esant galimybei apsilankyti Smiltynės jachtklube, gal pastebėsite aplinkosaugos pažeidimų susijusių su tvoromis ar kažkokio tai laivelio statyba, užveistu šiukšlynu ir tt.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Ačiū už pasiūlymą, pirmai progai pasitaikius būtinai apsilankysiu.
Ačiū už pasiūlymą, pirmai progai pasitaikius būtinai apsilankysiu.
Liudvika
2015-04-02 09:45
Klausimas:
1. Ar tai Jūsų žadėtas balandžio mėn. vizitas į Klaipėdą? 2. Siūlau sudaryti vieningą ekspertų grupę prie aplinkos ministerijos, kuri tikrintų medžių genėjimą visoje Lietuvoje, nes dabar specialistų nuomone medžių genėjimas katastrofiškas. Klaipėda, o ypač senamiestis tampa trinkelių miestų, nes vietoj iškirstų senų, beje ir sveikų medžių, sodinami (daugiau iškertama nei sodinama) hibridiniai, nuo kurių nei pavėsio, nei grožio. 3. Lietuvos mastu galėtų būti vieningas telefonas, kuriuo galima būtų pranešti apie medžių žalojimą, deginimą, miško dangos gadinimą, šiukšlinimą. Pranešus į nurodytą vietą išvyktų visuomenininkai su policijos pareigūnu. Baudos nuo 50 iki 100 eurų. Biudžetas mikliai pasipildytų.
1. Ar tai Jūsų žadėtas balandžio mėn. vizitas į Klaipėdą? 2. Siūlau sudaryti vieningą ekspertų grupę prie aplinkos ministerijos, kuri tikrintų medžių genėjimą visoje Lietuvoje, nes dabar specialistų nuomone medžių genėjimas katastrofiškas. Klaipėda, o ypač senamiestis tampa trinkelių miestų, nes vietoj iškirstų senų, beje ir sveikų medžių, sodinami (daugiau iškertama nei sodinama) hibridiniai, nuo kurių nei pavėsio, nei grožio. 3. Lietuvos mastu galėtų būti vieningas telefonas, kuriuo galima būtų pranešti apie medžių žalojimą, deginimą, miško dangos gadinimą, šiukšlinimą. Pranešus į nurodytą vietą išvyktų visuomenininkai su policijos pareigūnu. Baudos nuo 50 iki 100 eurų. Biudžetas mikliai pasipildytų.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Taip. Tai tikrai nepaskutinis vizitas, pajūryje lankysiuosi dažnai. Vieningas telefonas yra. 112 - galima pranešti apie bet kokį kenkimą gamtai ir aplinkai. Specialistai labai greitai perduoda informaciją gamtos inspektoriams, kurie į įvykio vietą atvyksta per dvidešimt minučių.
Taip. Tai tikrai nepaskutinis vizitas, pajūryje lankysiuosi dažnai. Vieningas telefonas yra. 112 - galima pranešti apie bet kokį kenkimą gamtai ir aplinkai. Specialistai labai greitai perduoda informaciją gamtos inspektoriams, kurie į įvykio vietą atvyksta per dvidešimt minučių.
Julius Krinickas
2015-04-02 09:04
Klausimas:
Ar turite planuose inicijuoti administracinę atsakomybę žmonėms, kurie šiukšlina ?
Ar turite planuose inicijuoti administracinę atsakomybę žmonėms, kurie šiukšlina ?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Taip. Už šiukšlinimą gali būti taip pat baudžiama, priklausomai nuo padarytos žalos aplinkai.
Taip. Už šiukšlinimą gali būti taip pat baudžiama, priklausomai nuo padarytos žalos aplinkai.
Joana
2015-04-02 08:14
Klausimas:
Rūšiuodama šiukšles dažnai susiduriu su problema dėl rūšiavimui skirtų konteinerių stygiaus. O gal dažnesnio atliekų išvežimo? Ar nemanote, kad kartas ar du per savaitę yra mažoka? Juk tuomet šiukšlės paliekamos gatvėje, šalia konteinerių ir t.t.
Rūšiuodama šiukšles dažnai susiduriu su problema dėl rūšiavimui skirtų konteinerių stygiaus. O gal dažnesnio atliekų išvežimo? Ar nemanote, kad kartas ar du per savaitę yra mažoka? Juk tuomet šiukšlės paliekamos gatvėje, šalia konteinerių ir t.t.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Rūšiavimas palengvės. Dėl komunalinių atliekų tvarkymo reiktų kreiptis į savivaldybę. Klaipėdoje yra tvarkomasi tikrai gerai. Operatorius turi užtikrinti, kad šiukšlės būtų išvežtos laiku. Didesnis konteinerių skaičius mieste tikrai neturi pabranginti kainos. Reikia keisti požiūrį - tai ne šiukšlė, o antrinė žaliava.
Rūšiavimas palengvės. Dėl komunalinių atliekų tvarkymo reiktų kreiptis į savivaldybę. Klaipėdoje yra tvarkomasi tikrai gerai. Operatorius turi užtikrinti, kad šiukšlės būtų išvežtos laiku. Didesnis konteinerių skaičius mieste tikrai neturi pabranginti kainos. Reikia keisti požiūrį - tai ne šiukšlė, o antrinė žaliava.
Zita
2015-04-02 08:06
Klausimas:
Būtų įdomu sužinoti, kokių imtasi priemonių, kad prireikus būtų greičiau užgesinti gaisrai Kuršių Nerijoje?
Būtų įdomu sužinoti, kokių imtasi priemonių, kad prireikus būtų greičiau užgesinti gaisrai Kuršių Nerijoje?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Kuršių nerijoje bus sumontuotas didelio galingumo siurblys, kuris labai palengvins gaisrų gesinimą.
Kuršių nerijoje bus sumontuotas didelio galingumo siurblys, kuris labai palengvins gaisrų gesinimą.
Lauryna
2015-04-01 21:39
Klausimas:
Sveiki, Kai kuriose Europos šalyse rūšiuojama ne tik stiklas, popierius ir plastikas, bet ir vienkartinės sauskelnės. Ar galima tikėtis specialių konteinerių Lietuvoje šioms atliekoms išmesti? Juk išmestų vienkartinių sauskelnių skaičiai ir jų suirimo laikas išties nedžiugina aplinkos.
Sveiki, Kai kuriose Europos šalyse rūšiuojama ne tik stiklas, popierius ir plastikas, bet ir vienkartinės sauskelnės. Ar galima tikėtis specialių konteinerių Lietuvoje šioms atliekoms išmesti? Juk išmestų vienkartinių sauskelnių skaičiai ir jų suirimo laikas išties nedžiugina aplinkos.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Ateityje taip. Tačiau kol kas turime svarbesnių problemų.
Ateityje taip. Tačiau kol kas turime svarbesnių problemų.
Paulius K.
2015-04-01 21:37
Klausimas:
Ar neketinate padidinti gamtos apsaugos inspektorių skaičių, nes sulaikoma labai daug brakonierių? Galbūt reiktų padidinti baudas?
Ar neketinate padidinti gamtos apsaugos inspektorių skaičių, nes sulaikoma labai daug brakonierių? Galbūt reiktų padidinti baudas?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Aplinkos apsaugos inspektorių skaičius tikrai didės, yra daroma reforma. Per metus turėtume priimti apie šimtą papildomų darbuotojų. Baudos už brakonieriavimą yra ir taip didelės. Nepaisant to, pažeidėjas privalo sumokėti didelę sumą už padarytą žalą gamtai.
Aplinkos apsaugos inspektorių skaičius tikrai didės, yra daroma reforma. Per metus turėtume priimti apie šimtą papildomų darbuotojų. Baudos už brakonieriavimą yra ir taip didelės. Nepaisant to, pažeidėjas privalo sumokėti didelę sumą už padarytą žalą gamtai.
Kaunietis
2015-04-01 21:30
Klausimas:
Pastarosiomis dienomis labai aktualus klausimas: "Kur išmesti senas automobilių padangas?" Gerb. ministre, ką galėtumėte patarti, nes jau ir taip miškuose jų pilna.
Pastarosiomis dienomis labai aktualus klausimas: "Kur išmesti senas automobilių padangas?" Gerb. ministre, ką galėtumėte patarti, nes jau ir taip miškuose jų pilna.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Anksčiau jas degindavo "Akmenės cementas",tačiau dabar jų nepriima. Tikiuosi, kad ateityje šią problemą išspręsime. Beje, padangų parduotuvės ir automobilių servisai privalo priimti iki penkių vienetų, kai padangos yra perkamos ar keičiamos.
Anksčiau jas degindavo "Akmenės cementas",tačiau dabar jų nepriima. Tikiuosi, kad ateityje šią problemą išspręsime. Beje, padangų parduotuvės ir automobilių servisai privalo priimti iki penkių vienetų, kai padangos yra perkamos ar keičiamos.
Jokūbas
2015-04-01 21:25
Klausimas:
Kodėl aplinkos ministerija daugiau lėšų skiria Palangos paplūdimių tvarkymui nei Klaipėdos?
Kodėl aplinkos ministerija daugiau lėšų skiria Palangos paplūdimių tvarkymui nei Klaipėdos?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Žalos mastas buvo didesnis Palangoje nei Klaipėdoje, todėl buvo skirta daugiau lėšų Palangai.
Žalos mastas buvo didesnis Palangoje nei Klaipėdoje, todėl buvo skirta daugiau lėšų Palangai.
Lina
2015-04-01 21:21
Klausimas:
Rūpindamasi aplinka, pasenusius vaistus nunešiau į vaistinę, tačiau vaistininkė atsisakė juos priimti? Ar visos vaistinės privalo juos priimti? Ar yra kitos nebegaliojančių vaistų utilizavimo vietos?
Rūpindamasi aplinka, pasenusius vaistus nunešiau į vaistinę, tačiau vaistininkė atsisakė juos priimti? Ar visos vaistinės privalo juos priimti? Ar yra kitos nebegaliojančių vaistų utilizavimo vietos?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Visos vaistinės privalo priimti pasenusius vaistus. Labai apmaudu, kad vaistinė nepriėmė.
Visos vaistinės privalo priimti pasenusius vaistus. Labai apmaudu, kad vaistinė nepriėmė.
Kristina
2015-04-01 21:18
Klausimas:
Gerb. ministre, ar tikrai vėjo jėgainių jūroje idėja nėra plėtojama norint apsaugoti jūros gyvūniją?
Gerb. ministre, ar tikrai vėjo jėgainių jūroje idėja nėra plėtojama norint apsaugoti jūros gyvūniją?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Vėjo jėgainių jūroje idėja kol kas neplėtojama daugiau dėl ekonominių sumetimų. Jėgainių parkas jūroje kainuoja dvigubai daugiau. Planuojama, kad parkas ateityje tikrai atsiras. Asmeniškai manau, kad nereiktų apstatyti priekrantės. Dėl gyvūnijos problemų neturėtų iškilti, nes paukščiai ir žuvys migruoja.
Vėjo jėgainių jūroje idėja kol kas neplėtojama daugiau dėl ekonominių sumetimų. Jėgainių parkas jūroje kainuoja dvigubai daugiau. Planuojama, kad parkas ateityje tikrai atsiras. Asmeniškai manau, kad nereiktų apstatyti priekrantės. Dėl gyvūnijos problemų neturėtų iškilti, nes paukščiai ir žuvys migruoja.
Giedrė
2015-04-01 21:13
Klausimas:
Kaip siūlote spręsti oro užterštumo problemą didžiuosiuose Lietuvos miestuose? Kaip žinia, kietųjų dalelių koncentracija viršija leistinas normas? Ačiū.
Kaip siūlote spręsti oro užterštumo problemą didžiuosiuose Lietuvos miestuose? Kaip žinia, kietųjų dalelių koncentracija viršija leistinas normas? Ačiū.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Iš ES paramos fondų bus skirta lėšų didiesiems šalies miestams. Gyventojai taip pat turi laikytis taisyklių. Esant šiltam orui, kai nėra vėjo reiktų daugiau naudotis viešuoju transportu, dviračiais, o ne sėsti prie automobilio vairo. Gatves prižiūrinčios įmonės turėtų atlikti savo darbą efektyviau, jas laistyti, valyti.
Iš ES paramos fondų bus skirta lėšų didiesiems šalies miestams. Gyventojai taip pat turi laikytis taisyklių. Esant šiltam orui, kai nėra vėjo reiktų daugiau naudotis viešuoju transportu, dviračiais, o ne sėsti prie automobilio vairo. Gatves prižiūrinčios įmonės turėtų atlikti savo darbą efektyviau, jas laistyti, valyti.
Liutauras Ambraziejus
2015-04-01 15:58
Klausimas:
Sklando idėja, jog Aplinkos ministerija siūlo papildomai apmokestinti tabako produkcijos gamintojus ir importuotojus. Tokia idėja kilo, siekiant sumažinti tabako atliekas kurios labai teršia aplinką, bet ar nemanote, jog taip bus dar labiau skatinama nelegali prekyba? Kokio dydžio suma bus šis mokestis ir kaip tai įtakos galutinės produkcijos vartotojui kaina? Kalba eina, kad čia tik IDĖJA, kraštutinis būdas, tai kokius kitus būdus esate numate šių atliekų mažinimui?
Sklando idėja, jog Aplinkos ministerija siūlo papildomai apmokestinti tabako produkcijos gamintojus ir importuotojus. Tokia idėja kilo, siekiant sumažinti tabako atliekas kurios labai teršia aplinką, bet ar nemanote, jog taip bus dar labiau skatinama nelegali prekyba? Kokio dydžio suma bus šis mokestis ir kaip tai įtakos galutinės produkcijos vartotojui kaina? Kalba eina, kad čia tik IDĖJA, kraštutinis būdas, tai kokius kitus būdus esate numate šių atliekų mažinimui?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Svarstoma idėja kaip sumažinti taršą, kurią daro rūkantys žmonės. Viena nuorūka užteršia vieną kubinį metrą vandens. Todėl manome, kad tai yra didelė problema, ieškome sprendimo būdų, tarsimės su visuomene. Manau, kad mokestis būtų kraštutinė priemonė.
Svarstoma idėja kaip sumažinti taršą, kurią daro rūkantys žmonės. Viena nuorūka užteršia vieną kubinį metrą vandens. Todėl manome, kad tai yra didelė problema, ieškome sprendimo būdų, tarsimės su visuomene. Manau, kad mokestis būtų kraštutinė priemonė.
Simonas
2015-04-01 15:31
Klausimas:
Ger. ministre, norėčiau sužinoti apie mokestį už apsilankymą Smiltynėje. Ar šis 1eur mokestis jau patvirtintas? Jis bus savanoriškas ar visiems privalomas (kaip manote, ar daug "savanorių" atsiras?). Kitas klausimas - ištrauka iš dienraščio - „Klaipėdai siūlėme mažesnį mokestį – 0,50 euro. Tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta. Vienoda kaina nustatyta visoms saugomoms teritorijoms. Išimtys buvo padarytos tik saugomoms teritorijoms, esančioms aplink Vilnių - teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser “ - kodėl tokios išimtys yra taikomos aplink Vilnių esančioms teritorijoms, bet ne kitoms apylinkėms? Paskutinis klausimas - Kaip bus užtikrinta, kad iš lankytojų surinktos lėšos bus skiriamos būtent tai teritorijai? Nes mokestis tikrai nėra simbolinis. Jis didesnis net už kelto bilieto kainą. Ačiū už atsakymus.
Ger. ministre, norėčiau sužinoti apie mokestį už apsilankymą Smiltynėje. Ar šis 1eur mokestis jau patvirtintas? Jis bus savanoriškas ar visiems privalomas (kaip manote, ar daug "savanorių" atsiras?). Kitas klausimas - ištrauka iš dienraščio - „Klaipėdai siūlėme mažesnį mokestį – 0,50 euro. Tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta. Vienoda kaina nustatyta visoms saugomoms teritorijoms. Išimtys buvo padarytos tik saugomoms teritorijoms, esančioms aplink Vilnių - teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser “ - kodėl tokios išimtys yra taikomos aplink Vilnių esančioms teritorijoms, bet ne kitoms apylinkėms? Paskutinis klausimas - Kaip bus užtikrinta, kad iš lankytojų surinktos lėšos bus skiriamos būtent tai teritorijai? Nes mokestis tikrai nėra simbolinis. Jis didesnis net už kelto bilieto kainą. Ačiū už atsakymus.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Tai nėra mokestis, o lankytojo bilietas. Visi pinigai bus skirti tik tai teritorijai, jos priežiūrai.
Tai nėra mokestis, o lankytojo bilietas. Visi pinigai bus skirti tik tai teritorijai, jos priežiūrai.
Dalia N.
2015-04-01 14:25
Klausimas:
Kodėl Lietuvos didmiesčiuose (Klaipėdoje) masiškai kertami medžiai, visos erdvės užpildomos tik pastatais, nors puikiai žinoma,kad medžiai sukuria sveikesnę aplinką? Kodėl beveik nekalbama apie akustines šiukšles, nepakankamai veikia triukšmo prevencija? Kodėl kitose (civilizuotose) šalyse triukšmingos aplinkos klausimus sprendžia ne tik \Sveikatos, bet ir Aplinkos bei Transporto ministerijos, o pas mus geriausiu atveju tik SAM?
Kodėl Lietuvos didmiesčiuose (Klaipėdoje) masiškai kertami medžiai, visos erdvės užpildomos tik pastatais, nors puikiai žinoma,kad medžiai sukuria sveikesnę aplinką? Kodėl beveik nekalbama apie akustines šiukšles, nepakankamai veikia triukšmo prevencija? Kodėl kitose (civilizuotose) šalyse triukšmingos aplinkos klausimus sprendžia ne tik \Sveikatos, bet ir Aplinkos bei Transporto ministerijos, o pas mus geriausiu atveju tik SAM?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Pasitaiko, jog įgyvendinat projektus reikia iškirsti medžius. Tai sprendžia miesto ekologai. Medžiai negali būti kertami savavališkai. Vietoj vieno kirsto, turi būti pasodinti trys nauji. Iš ministerijos tam yra skiriamas dėmesys.
Pasitaiko, jog įgyvendinat projektus reikia iškirsti medžius. Tai sprendžia miesto ekologai. Medžiai negali būti kertami savavališkai. Vietoj vieno kirsto, turi būti pasodinti trys nauji. Iš ministerijos tam yra skiriamas dėmesys.
Minija
2015-04-01 14:13
Klausimas:
Sveiki, Ar Aplinkos ministerijai pavaldi Saugomų teritorijų tarnyba, įvedus euro mokestį už apsilankymą regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, pasirūpins bent tuo, kad turistai žinotų ką ir kur Lietuvoje galima pamatyti? Ar tik išleis šiuos pinigus algoms išsimokėti? Tarnybai vadovavusi R,Baškytė dėjo daug pastangų, kad keliuose bent atsirastų nuorodos į lankytinus objektus. Tačiau lietuviai patys net nežino kokių įdomių dalykų galima pamatyti mūsų šalyje. Informaciją apie lankytinus, net ir gretimo rajono, taškus reikia rankioti po kruopelytę internete. Prašyčiau pakomentuoti kokių žingsnių imsis ministras, ar jam pavaldūs asmenys, kad bent šiek tiek numalšintų gyventojų pasipiktinimą dėl lankytojų bilietų sistemos įvedimo? Nes kol kas už apžėlusius meldais takus ir kelis stendus pakelėje žmonės nenorės mokėti net euro. O noro lankyti kitoje šalies pusėje esančius nac. parkus, taip pat nėra daug, nes nėra informacijos ką ten galima pamatyti.
Sveiki, Ar Aplinkos ministerijai pavaldi Saugomų teritorijų tarnyba, įvedus euro mokestį už apsilankymą regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, pasirūpins bent tuo, kad turistai žinotų ką ir kur Lietuvoje galima pamatyti? Ar tik išleis šiuos pinigus algoms išsimokėti? Tarnybai vadovavusi R,Baškytė dėjo daug pastangų, kad keliuose bent atsirastų nuorodos į lankytinus objektus. Tačiau lietuviai patys net nežino kokių įdomių dalykų galima pamatyti mūsų šalyje. Informaciją apie lankytinus, net ir gretimo rajono, taškus reikia rankioti po kruopelytę internete. Prašyčiau pakomentuoti kokių žingsnių imsis ministras, ar jam pavaldūs asmenys, kad bent šiek tiek numalšintų gyventojų pasipiktinimą dėl lankytojų bilietų sistemos įvedimo? Nes kol kas už apžėlusius meldais takus ir kelis stendus pakelėje žmonės nenorės mokėti net euro. O noro lankyti kitoje šalies pusėje esančius nac. parkus, taip pat nėra daug, nes nėra informacijos ką ten galima pamatyti.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Už lankytojo bilietą surinkti pinigai tikrai bus išleisti siekiant pagerinti infrastruktūrą. Praėjusiais metais Aukštaitijos nacionaliniame parke žmonės suaukojo 40 tūkst. litų. Iš šių pinigų buvo pastatytos naujos šiukšliadėžės, sutvarkyta aplinka. Ši praktika džiugina ir nuteikia teigiamai.
Už lankytojo bilietą surinkti pinigai tikrai bus išleisti siekiant pagerinti infrastruktūrą. Praėjusiais metais Aukštaitijos nacionaliniame parke žmonės suaukojo 40 tūkst. litų. Iš šių pinigų buvo pastatytos naujos šiukšliadėžės, sutvarkyta aplinka. Ši praktika džiugina ir nuteikia teigiamai.
interesantas
2015-04-01 12:10
Klausimas:
Gerb. ministre, norėčiau paklausti Jūsų apie tilto projektą per Kuršių marias. Kokioje stadijoje šis projektas? Jei šis projektas bus įgyvendintas kokias pasekmes tai turės uosto akvatorijai? Kuršių Nerijai? ar bus mokestis už patekimą į Kuršių marias (koks?) ir kur šios lėšos bus panaudotos? gal geriau būtų kasti tunelį taip mažiau trukdant uosto darbui?
Gerb. ministre, norėčiau paklausti Jūsų apie tilto projektą per Kuršių marias. Kokioje stadijoje šis projektas? Jei šis projektas bus įgyvendintas kokias pasekmes tai turės uosto akvatorijai? Kuršių Nerijai? ar bus mokestis už patekimą į Kuršių marias (koks?) ir kur šios lėšos bus panaudotos? gal geriau būtų kasti tunelį taip mažiau trukdant uosto darbui?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Dėl tilto projekto per Kuršių marias dar nėra buvę rimtų kalbų ir manau, kad tilto nebus. Tunelio idėja kol kas yra tiktai idėja, tačiau jeigu bus nuspręsta, kad reikia - bus tunelis.
Dėl tilto projekto per Kuršių marias dar nėra buvę rimtų kalbų ir manau, kad tilto nebus. Tunelio idėja kol kas yra tiktai idėja, tačiau jeigu bus nuspręsta, kad reikia - bus tunelis.
Palubinskienė Vanda
2015-04-01 11:24
Klausimas:
Gerb.Ministre, kodėl daugiabučio namo renovacijai, kurio stovis ganėtinai geras, pasirenkamas pats sudėtingiausias ir brangiausias projektas, nors dalis namo gyventojų tam nepritaria? Manau nėra teisėta, jog dėl renovacijos reikalingas 50+1 gyventojo pritarimas, kadangi tame skaičiuje yra nemaža dalis gaunančių kompensaciją arba valstybės paramą (šiai žmonių daliai viskas teikiama nemokamai ir jie visur ir viskam pritaria). Ar teisėti daugiabučio gyvenamųjų namų pirmininko veiksmai, kai nesupažindina gyventojų nei su balsavusiųjų už ar prieš renovaciją anketomis (žmonių parašais), nei nurodo, kurie gyventojai gauna paramą nei leido pasirinkti projekto įgyvendinimo administratoriaus. Pati renovacija pradėta 2015m. sausio mėn. 26d., o iki dabar su jokiu banku nėra pasirašytos kreditinės sąskaitos, nors pirmininkas be gyventojų sutikimo projekto įgyvendinimo administratoriui VŠĮ "Endivė" perveda nemažas sumas pinigų iš mūsų pačių kas mėnesį surenkamų lėšų. Ar tokie bendrijos pirmininko veiksmai yra teisėti, ar tai nėra savavališkas bendrijos gyventojų lėšų švaistymas? Renovacijos projekto darbų apimčiai ne visi namo gyventojai pritarė, tačiau pirmininkas į mūsų pastabas ir pasiūlymus nekreipia dėmesio, bet už tokį globalų projektą (tai iš esmės yra kapitalinės statybos apimties), privalėsime sumokėti mes. Kodėl būdami Lietuvos piliečiais, esame šios valstybės skurdinami, kai atliekamų darbų apimties namui net nereikia. Kodėl prieš pradedant renovacijos darbus nebuvo atlikta išsami daugiabučio ekspertizė, kad jis yra avarinės būklės? Valstybinė energetikos inspekcija nustatė, kad "name šilumos suvartojimas mažėja; šilumos suvartojimas name mažesnis, lyginant su vidutiniu šilumos suvartojimu Lietuvoje". Tad kodėl įrengtuose ir sutvarkytuose butuose viskas turi būti griaunama, ardoma ir daužoma? Kodėl po butus turi vaikščioti svetimi žmonės ir viską, kas gero, niokioti? Kas kompensuos šiuos nuostolius, kas atremontuos po to butus ir apmokės gydymo išlaidas už gyvenimą išgriautuose (gyventi nesaugu, dulkės ir keliamas triukšmas kenkia sveikatai)? Ar teisėta, kad nesant avariniam stoviui, įvairaus plauko statybininkai veržtųsi į gyventojo privačią nuosavybę (buvęs kooperatinis namas)? Kas galėjo sukurpti tokius projektus namo renovacijaiir juos juridiškai įteisinti, kad už namo išorės apšiltinimą, durų keitimą, rūsio langų keitimą, šildymo ir kanalizacijos atnaujinimą, geriamo vandens ir nuotekų sistemų atnaujinimą, elektros instaliacijos darbus būtų mokama ne nuo panaudotų medžiagų kiekio ir darbo sąnaudų, o nuo buto ploto (juolab teigiama, kad tai nėra nauja statybą, o tik renovacija)? Juokingiausia tai, kad apšiltinamų sienų plotas skirtingiems butams nėra vienodas ir mažesnis už buto plotą, dalis gyventojų rusiuose iš vis neturi langelių, kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai bei jų skaičius visuose butuose vienodas, bet tas pats vamzdis 4 kamb. butui įvertintas brangiausiai, o 2 kamb. butui pigiausiai. Kodėl? Keista, kad pagal tokį nemokslišką projektą duris" varsto buto plotas, o ne žmogus". Vadinasi ir medžiagos užperkamos pagal paskaičiuotus plotus, o ne pagal tikrovę, kurių namuisunaudojama ženkliai mažiau. Kur panaudojamas likutis? Kodėl už visą tai turi mokėti gyventojai? Kodėl valstybė nekreipia dėmesio į išsakomas gyventojų pastabas, pasiūlymus, o toliau mus skurdina, neužtikrindama orios senatvės, kai šiuo atveju pradėta renovacija niekuo nepamatuota, nėra skaidri, vykdoma prieš gyventojų pageidavimus, jų norus, betiksliai švaistant Europinius pinigus ir nesukuriant jokios gerovės bei neužtikrinant darbų kokybės. Kiek tai gali tęstis?
Gerb.Ministre, kodėl daugiabučio namo renovacijai, kurio stovis ganėtinai geras, pasirenkamas pats sudėtingiausias ir brangiausias projektas, nors dalis namo gyventojų tam nepritaria? Manau nėra teisėta, jog dėl renovacijos reikalingas 50+1 gyventojo pritarimas, kadangi tame skaičiuje yra nemaža dalis gaunančių kompensaciją arba valstybės paramą (šiai žmonių daliai viskas teikiama nemokamai ir jie visur ir viskam pritaria). Ar teisėti daugiabučio gyvenamųjų namų pirmininko veiksmai, kai nesupažindina gyventojų nei su balsavusiųjų už ar prieš renovaciją anketomis (žmonių parašais), nei nurodo, kurie gyventojai gauna paramą nei leido pasirinkti projekto įgyvendinimo administratoriaus. Pati renovacija pradėta 2015m. sausio mėn. 26d., o iki dabar su jokiu banku nėra pasirašytos kreditinės sąskaitos, nors pirmininkas be gyventojų sutikimo projekto įgyvendinimo administratoriui VŠĮ "Endivė" perveda nemažas sumas pinigų iš mūsų pačių kas mėnesį surenkamų lėšų. Ar tokie bendrijos pirmininko veiksmai yra teisėti, ar tai nėra savavališkas bendrijos gyventojų lėšų švaistymas? Renovacijos projekto darbų apimčiai ne visi namo gyventojai pritarė, tačiau pirmininkas į mūsų pastabas ir pasiūlymus nekreipia dėmesio, bet už tokį globalų projektą (tai iš esmės yra kapitalinės statybos apimties), privalėsime sumokėti mes. Kodėl būdami Lietuvos piliečiais, esame šios valstybės skurdinami, kai atliekamų darbų apimties namui net nereikia. Kodėl prieš pradedant renovacijos darbus nebuvo atlikta išsami daugiabučio ekspertizė, kad jis yra avarinės būklės? Valstybinė energetikos inspekcija nustatė, kad "name šilumos suvartojimas mažėja; šilumos suvartojimas name mažesnis, lyginant su vidutiniu šilumos suvartojimu Lietuvoje". Tad kodėl įrengtuose ir sutvarkytuose butuose viskas turi būti griaunama, ardoma ir daužoma? Kodėl po butus turi vaikščioti svetimi žmonės ir viską, kas gero, niokioti? Kas kompensuos šiuos nuostolius, kas atremontuos po to butus ir apmokės gydymo išlaidas už gyvenimą išgriautuose (gyventi nesaugu, dulkės ir keliamas triukšmas kenkia sveikatai)? Ar teisėta, kad nesant avariniam stoviui, įvairaus plauko statybininkai veržtųsi į gyventojo privačią nuosavybę (buvęs kooperatinis namas)? Kas galėjo sukurpti tokius projektus namo renovacijaiir juos juridiškai įteisinti, kad už namo išorės apšiltinimą, durų keitimą, rūsio langų keitimą, šildymo ir kanalizacijos atnaujinimą, geriamo vandens ir nuotekų sistemų atnaujinimą, elektros instaliacijos darbus būtų mokama ne nuo panaudotų medžiagų kiekio ir darbo sąnaudų, o nuo buto ploto (juolab teigiama, kad tai nėra nauja statybą, o tik renovacija)? Juokingiausia tai, kad apšiltinamų sienų plotas skirtingiems butams nėra vienodas ir mažesnis už buto plotą, dalis gyventojų rusiuose iš vis neturi langelių, kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai bei jų skaičius visuose butuose vienodas, bet tas pats vamzdis 4 kamb. butui įvertintas brangiausiai, o 2 kamb. butui pigiausiai. Kodėl? Keista, kad pagal tokį nemokslišką projektą duris" varsto buto plotas, o ne žmogus". Vadinasi ir medžiagos užperkamos pagal paskaičiuotus plotus, o ne pagal tikrovę, kurių namuisunaudojama ženkliai mažiau. Kur panaudojamas likutis? Kodėl už visą tai turi mokėti gyventojai? Kodėl valstybė nekreipia dėmesio į išsakomas gyventojų pastabas, pasiūlymus, o toliau mus skurdina, neužtikrindama orios senatvės, kai šiuo atveju pradėta renovacija niekuo nepamatuota, nėra skaidri, vykdoma prieš gyventojų pageidavimus, jų norus, betiksliai švaistant Europinius pinigus ir nesukuriant jokios gerovės bei neužtikrinant darbų kokybės. Kiek tai gali tęstis?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Gyventojai turi patys susitarti. Projektai yra efektyvūs ir atsiperkantys. Laimi tie, kurie susitvarko, investuoja ne tik į energiją taupančias priemones, bet ir į visą paslaugų kompleksą.
Gyventojai turi patys susitarti. Projektai yra efektyvūs ir atsiperkantys. Laimi tie, kurie susitvarko, investuoja ne tik į energiją taupančias priemones, bet ir į visą paslaugų kompleksą.
Vida
2015-04-01 10:28
Klausimas:
Gerb. Ministre, labai daug klausimų kelia būsto renovacija. . Kodėl balsavimo daugumą sudaro tik 51 proc. gyventojų, kurių tarpe yra žmonės, kurie gauna pilną kompensaciją. Ar tai logiška? Dėl ko už renovacijos darbus (name nutarta pakeisti beveik viską) mokama priklausomai nuo buto ploto. Tiek 2, tiek 3, tiek 4 kambarių butuose yra vienodas skaičius šalto, karšto ir kanalizacijos stovų, visų ilgis ir medžiaga vienodi, o mokame priklausomai nuo buto ploto. Beveik esu tikra, jog atsakysite, kad yra toks įstatymas, tačiau įstatymus kuria ne šventieji, o dažnai ir ne specialistai. Gal reikėtų juose kai ką pakeisti? Kas yra atsakingas už buto išdarkymą renovacijos metu, jei žmogus yra prieš globalią renovaciją, kodėl nekompensuojamos išlaidos už buto sienų, parketo, lubų, vonios bei tualetų plytelių atstatymą (čia taip pat turėtų priklausyti nuo ploto) Ar renovuojant inžinerinius tinklus, už kurių pakeitimą valstybė nekompensuoja, nereikia , kad jų esamą padėtį įvertintų specialistai ir surašytų protokolą. Kodėl tokia menka bendrijos pirmininko ir administratoriaus atsakomybė, nes jie operuoja žmonių savo darbu uždirbtais pinigais. Reikėtų, kad renovacijos klausimais būtų diskutuojama plačiau visuomeninėse informacijos priemonėse (debatai per televiziją)
Gerb. Ministre, labai daug klausimų kelia būsto renovacija. . Kodėl balsavimo daugumą sudaro tik 51 proc. gyventojų, kurių tarpe yra žmonės, kurie gauna pilną kompensaciją. Ar tai logiška? Dėl ko už renovacijos darbus (name nutarta pakeisti beveik viską) mokama priklausomai nuo buto ploto. Tiek 2, tiek 3, tiek 4 kambarių butuose yra vienodas skaičius šalto, karšto ir kanalizacijos stovų, visų ilgis ir medžiaga vienodi, o mokame priklausomai nuo buto ploto. Beveik esu tikra, jog atsakysite, kad yra toks įstatymas, tačiau įstatymus kuria ne šventieji, o dažnai ir ne specialistai. Gal reikėtų juose kai ką pakeisti? Kas yra atsakingas už buto išdarkymą renovacijos metu, jei žmogus yra prieš globalią renovaciją, kodėl nekompensuojamos išlaidos už buto sienų, parketo, lubų, vonios bei tualetų plytelių atstatymą (čia taip pat turėtų priklausyti nuo ploto) Ar renovuojant inžinerinius tinklus, už kurių pakeitimą valstybė nekompensuoja, nereikia , kad jų esamą padėtį įvertintų specialistai ir surašytų protokolą. Kodėl tokia menka bendrijos pirmininko ir administratoriaus atsakomybė, nes jie operuoja žmonių savo darbu uždirbtais pinigais. Reikėtų, kad renovacijos klausimais būtų diskutuojama plačiau visuomeninėse informacijos priemonėse (debatai per televiziją)
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Bendrija gali nuspręsti, kad reikia didesnio gyventojų procento priimant atitinkamus sprendimus. Mažuma negali pakeisti daugumos nuomonės. Manau, kad artimiausiu metu pasistengsime parodyti per televiziją daugiau sėkmingų atvejų. Dėkoju Vidai už gerą klausimą.
Bendrija gali nuspręsti, kad reikia didesnio gyventojų procento priimant atitinkamus sprendimus. Mažuma negali pakeisti daugumos nuomonės. Manau, kad artimiausiu metu pasistengsime parodyti per televiziją daugiau sėkmingų atvejų. Dėkoju Vidai už gerą klausimą.
Gudelionienė Irena
2015-04-01 08:42
Klausimas:
Ar numatote keisti teisės aktus dėl vietinės rinkliavos už kom.atliekas? Klaipėdos m. taryba 2014-10-23 d.sprend.Nr T2-274 vėl padidino metinę įmoką iki 258 lt.,kas sudaro 75 eur.,o 1kv.metro kaina-0,86 Eur. Išrašydami sąskaitas 5 procentais sumažino įmoką.2014 m. metinė įmoka buvo 2,94 lt. arba 0,85 Euro už kv/m.šiais metais įmoka padidėjo,o ne sumažėjo.Pirma padidino,o prieš rinkimus 5 procentais sumažino.KRATC pelnai didžiuliai,iš pelnų didinami atlyginimai, kurie siekia virš 10 tūkstančių lt.o tarifai nemažinami,o didinami.Permokėtus pinigus kažkada žadėjo grąžinti,bet taip ir negrąžino. Mokam pagal bendrą plotą. o ne pagal naudingą, tai neteisinga, už kitas komunalines paslaugas mokam nuo naudingo ploto, KRATC išimtis-nuo bendro.Šiukšlina ne plotas, o žmonės.Tai turėtų skaičiuoti nuo žmogaus ir su protingomis susikaupimo normomis (šiukšlių kiekiais).Mūsų savivaldybė savivaliauja, nesivadovauja proporcingumo, teisingumo bei protingumo principų, tiesiog nusisuko nuo bendruomenės
Ar numatote keisti teisės aktus dėl vietinės rinkliavos už kom.atliekas? Klaipėdos m. taryba 2014-10-23 d.sprend.Nr T2-274 vėl padidino metinę įmoką iki 258 lt.,kas sudaro 75 eur.,o 1kv.metro kaina-0,86 Eur. Išrašydami sąskaitas 5 procentais sumažino įmoką.2014 m. metinė įmoka buvo 2,94 lt. arba 0,85 Euro už kv/m.šiais metais įmoka padidėjo,o ne sumažėjo.Pirma padidino,o prieš rinkimus 5 procentais sumažino.KRATC pelnai didžiuliai,iš pelnų didinami atlyginimai, kurie siekia virš 10 tūkstančių lt.o tarifai nemažinami,o didinami.Permokėtus pinigus kažkada žadėjo grąžinti,bet taip ir negrąžino. Mokam pagal bendrą plotą. o ne pagal naudingą, tai neteisinga, už kitas komunalines paslaugas mokam nuo naudingo ploto, KRATC išimtis-nuo bendro.Šiukšlina ne plotas, o žmonės.Tai turėtų skaičiuoti nuo žmogaus ir su protingomis susikaupimo normomis (šiukšlių kiekiais).Mūsų savivaldybė savivaliauja, nesivadovauja proporcingumo, teisingumo bei protingumo principų, tiesiog nusisuko nuo bendruomenės
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Artimiausiu metu tikrai nesiruošiame keisti teisės aktus, nebent peržiūrėsime įstatymą dėl sąvartyno mokesčio, kuris nuo kitų metų gali labai pabranginti atliekų tvarkymą. Galvojame, kad tą mokestį sumažinsime.
Artimiausiu metu tikrai nesiruošiame keisti teisės aktus, nebent peržiūrėsime įstatymą dėl sąvartyno mokesčio, kuris nuo kitų metų gali labai pabranginti atliekų tvarkymą. Galvojame, kad tą mokestį sumažinsime.
Janina
2015-03-31 14:31
Klausimas:
1. Norėčiau sužinoti, kiek metrų nuo savo sklypo ribos privaloma tvarkyti teritoriją, t. y. pjauti žolę, krūmus, rinkti šiukšles, naikinti sosnovskio barščius ir pan.? 2. Kodėl taip apleisti miesto žalieji plotai šiek tiek toliau nuo pagrindinių gatvių? Pvz., gražusis Milikonių kalnas, dar vadinamas „panorama“, niekada nešienaujamas, pernai kiečiai užaugo iki 2m, o pernykštė žolė dabar nugulus storiausiais sluoksniais. Privatininkas būtų seniai nubaustas už nepriežiūrą.
1. Norėčiau sužinoti, kiek metrų nuo savo sklypo ribos privaloma tvarkyti teritoriją, t. y. pjauti žolę, krūmus, rinkti šiukšles, naikinti sosnovskio barščius ir pan.? 2. Kodėl taip apleisti miesto žalieji plotai šiek tiek toliau nuo pagrindinių gatvių? Pvz., gražusis Milikonių kalnas, dar vadinamas „panorama“, niekada nešienaujamas, pernai kiečiai užaugo iki 2m, o pernykštė žolė dabar nugulus storiausiais sluoksniais. Privatininkas būtų seniai nubaustas už nepriežiūrą.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Reiktų kreiptis į seniūniją dėl gretutinių sklypų tvarkymo.
Reiktų kreiptis į seniūniją dėl gretutinių sklypų tvarkymo.
Rimas Tamulevičius
2015-03-31 10:39
Klausimas:
Gerb. ministre, noriu paklausti, ar nežadate keisti pernai įsigaliojusios tvarkos dėl ilgalaikio poilsiavimo paežerėse. Kalbėčiau konkrečiai apie Baltųjų Lakajų ir Stirnių ežerų pakrantes. Ten, nuo sovietinių laikų, buvo susiformavusios bendruomenės, kurios anksčiau poilsiaudavo palapinėse, o vėliau jas pakeitė nameliais ant ratų. Poilsiautojai tas teritorijas prižiūrėdavo, puoselėdavo. Per tiek metų nieko neatsitiko miško paklotei. Priešingai, buvusioje pievoje užaugo ir suvešėjo miškas. Aplinka buvo tvarkinga. Poilsiautojai nepalikdavo jokių šiukšlių ir kitokių atliekų. Laužus kurdavo tik specialiai tam paruošę vietas. Tačiau pernai tvarka pasikeitė. Tose vietose leidžiama apsistoti tik su palapinėmis trumpalaikiui poilsiui, o visiem turintiems namelius ant ratų siūloma naudotis kempingų paslaugomis. Pasikeitus tvarkai į šias pakrantes savaitgaliais suvažiuoja jaunimas su palapinėmis. Jie nesaugo gamtos. Degina laužus ištisomis dienomis, tam pjaudami sveikus medžius. Išvažiuodami palieka kalnus šiukšlių ir butelių duženų. Visu garsu leidžia muziką, trikdydami net aplinkinių kaimų gyventojų ramybę. Todėl ir noriu klausti, ar negeriau būtų vėl leisti seniesiems poilsiautojams grįžti į jų pamėgtas vietas leisti vasaras imant minimalų mokestį. Kadangi pagrindiniai šių poilsio vietų gyventojai yra pensijinio amžiaus, jiems apsistoti kempinguose yra tikrai brangu, nes paros mokestis kartais prilygsta 5 žvaigždučių viešbučio kainai. Tikiuosi Jūsų palankaus sprendimo, kad žmonės, iš įvairių Lietuvos kampelių, vėl galėtų sugrįžti į savo pamėgtas vietas, bendrauti, kultūringai leisti vasaras ir auginti anūkus diegiant jiems meilę gamtai.
Gerb. ministre, noriu paklausti, ar nežadate keisti pernai įsigaliojusios tvarkos dėl ilgalaikio poilsiavimo paežerėse. Kalbėčiau konkrečiai apie Baltųjų Lakajų ir Stirnių ežerų pakrantes. Ten, nuo sovietinių laikų, buvo susiformavusios bendruomenės, kurios anksčiau poilsiaudavo palapinėse, o vėliau jas pakeitė nameliais ant ratų. Poilsiautojai tas teritorijas prižiūrėdavo, puoselėdavo. Per tiek metų nieko neatsitiko miško paklotei. Priešingai, buvusioje pievoje užaugo ir suvešėjo miškas. Aplinka buvo tvarkinga. Poilsiautojai nepalikdavo jokių šiukšlių ir kitokių atliekų. Laužus kurdavo tik specialiai tam paruošę vietas. Tačiau pernai tvarka pasikeitė. Tose vietose leidžiama apsistoti tik su palapinėmis trumpalaikiui poilsiui, o visiem turintiems namelius ant ratų siūloma naudotis kempingų paslaugomis. Pasikeitus tvarkai į šias pakrantes savaitgaliais suvažiuoja jaunimas su palapinėmis. Jie nesaugo gamtos. Degina laužus ištisomis dienomis, tam pjaudami sveikus medžius. Išvažiuodami palieka kalnus šiukšlių ir butelių duženų. Visu garsu leidžia muziką, trikdydami net aplinkinių kaimų gyventojų ramybę. Todėl ir noriu klausti, ar negeriau būtų vėl leisti seniesiems poilsiautojams grįžti į jų pamėgtas vietas leisti vasaras imant minimalų mokestį. Kadangi pagrindiniai šių poilsio vietų gyventojai yra pensijinio amžiaus, jiems apsistoti kempinguose yra tikrai brangu, nes paros mokestis kartais prilygsta 5 žvaigždučių viešbučio kainai. Tikiuosi Jūsų palankaus sprendimo, kad žmonės, iš įvairių Lietuvos kampelių, vėl galėtų sugrįžti į savo pamėgtas vietas, bendrauti, kultūringai leisti vasaras ir auginti anūkus diegiant jiems meilę gamtai.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Dėkojame Rimui už pastebėjimą. Tačiau niekas negali drausti poilsiauti, atvykti prie ežero. Taisyklės visiems tos pačios. Jeigu pamatėte pažeidėjus, tai siūlome nedelsiant skambinti 112.
Dėkojame Rimui už pastebėjimą. Tačiau niekas negali drausti poilsiauti, atvykti prie ežero. Taisyklės visiems tos pačios. Jeigu pamatėte pažeidėjus, tai siūlome nedelsiant skambinti 112.
Vyriausiasis specialistas, kurio alga 360 eur
2015-03-30 16:57
Klausimas:
Jūsų ministerijos sistemos įstaigose dalis darbuotojų dirba ne kaip valstybės tarnautojai, o pagal darbo sutartis. Vienoje įstaigoje ir panašų dirbantys, bei visiškai niešsiskiriantys atsakomybe specialistų atlyginimai skiriasi vos ne dvigubai, o kartais gal netgi daugiau. Valstybės tarnautojams buvo atstatytas prieškrizinis bazinis dydis ir dar keliamos tarnautojų kategorijos, o pagal darbo sutartis iki šiol liko neatstatytas ir nieko nebandoma kelti. Jau neskaitant to, kad valstybės tarnautojai gauna priedus už ištarnautus metus, kvalifikacines klases, ir t.t. Kaip jūs manote, ar tai yra teisinga? ir ar įmanoma šiais laikais išgyventi, gaunant 360 Eur atlyginimą? Ar planuojama suvienodinti specialistų atlyginimus? kada ir kas planuojama daryti?
Jūsų ministerijos sistemos įstaigose dalis darbuotojų dirba ne kaip valstybės tarnautojai, o pagal darbo sutartis. Vienoje įstaigoje ir panašų dirbantys, bei visiškai niešsiskiriantys atsakomybe specialistų atlyginimai skiriasi vos ne dvigubai, o kartais gal netgi daugiau. Valstybės tarnautojams buvo atstatytas prieškrizinis bazinis dydis ir dar keliamos tarnautojų kategorijos, o pagal darbo sutartis iki šiol liko neatstatytas ir nieko nebandoma kelti. Jau neskaitant to, kad valstybės tarnautojai gauna priedus už ištarnautus metus, kvalifikacines klases, ir t.t. Kaip jūs manote, ar tai yra teisinga? ir ar įmanoma šiais laikais išgyventi, gaunant 360 Eur atlyginimą? Ar planuojama suvienodinti specialistų atlyginimus? kada ir kas planuojama daryti?
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Galimybės viską riboja. Dabar daromos pertvarkos, kad būtų galima padidinti kvalifikuotų specialistų darbo užmokestį. Turėtų būti skiriama didesnė suma iš biudžeto.
Galimybės viską riboja. Dabar daromos pertvarkos, kad būtų galima padidinti kvalifikuotų specialistų darbo užmokestį. Turėtų būti skiriama didesnė suma iš biudžeto.
Jurgis Klausimėlis
2015-03-30 09:35
Klausimas:
Gerbiamas ministre, norėčiau Jusų paklausti kodėl niokojamos Neries pakrantės? kauno raj. važiuojant link Lapių ant Neries kranto vykdomos statybos, buldozeriu stumdomos žemės iki pat vandens, niokojamos upės pakrantės.
Gerbiamas ministre, norėčiau Jusų paklausti kodėl niokojamos Neries pakrantės? kauno raj. važiuojant link Lapių ant Neries kranto vykdomos statybos, buldozeriu stumdomos žemės iki pat vandens, niokojamos upės pakrantės.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Būtinai patikrinsime šiuos faktus. Be atitinkamų leidimų neturėtų vykti statybos.
Būtinai patikrinsime šiuos faktus. Be atitinkamų leidimų neturėtų vykti statybos.
Danguole Nurislanova
2015-03-29 11:23
Klausimas:
Kaip manote, ar gali KUUSAKOSKI - atliekų perdirbimo įmonė veikti miesto aplinkoje, šalia gyvenamųjų namų? Kokia žala daroma žmonių sveikatai? Mes gyvename Pietinės g. 5 aukšte, gatvės šalia nėra, bet kai valau langus (galima valyti kas 1 mėn) ant langų nusėdusios metalo dulkės.
Kaip manote, ar gali KUUSAKOSKI - atliekų perdirbimo įmonė veikti miesto aplinkoje, šalia gyvenamųjų namų? Kokia žala daroma žmonių sveikatai? Mes gyvename Pietinės g. 5 aukšte, gatvės šalia nėra, bet kai valau langus (galima valyti kas 1 mėn) ant langų nusėdusios metalo dulkės.
Kęstutis Trečiokas
2015-04-02
Atsakymas:
Regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai turėtų tai patikrinti. Patikrinsime šios įmonės veiklą, bus atliktas poveikio aplinkai tyrimas.
Regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai turėtų tai patikrinti. Patikrinsime šios įmonės veiklą, bus atliktas poveikio aplinkai tyrimas.