Trečiadienį Savivaldybės Kolegijų salėje susirinkę profesinių sąjungų, vežėjų atstovai, miesto tarybos nariai ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai sėdo prie apskrito stalo diskusijai apie viešojo transporto reformos problemas. Griežtai prieš naują sistemą pasisako ir Seimo bei Vilniaus miesto tarybos nariai.

Diskusijoje nedalyvavo pats reformos iniciatorius Vilniaus meras Artūras Zuokas, tačiau pasirodė keletas miesto tarybos narių, kurie taip pat laikosi neigiamos nuomonės reformos klausimu. Tiesa, diskusija turėjusi vykti savivaldybės tarybos posėdžių salėje, buvo perkelta į Kolegijų salę, mat meras prieš pat renginio pradžią pareiškė, kad piliečių ten neįleis.

Troleibusai nurašomi nepelnytai

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovas Marius Markevičius diskusijos metu teigė, kad dabartinė miesto valdžia bando diskredituoti troleibusus, kurie, pasak jo, šiuo metu negali būti išnaikinti. „Bus keičiama daug trasų, atsiras autobusai, kurie stos tik kas antroje stotelėje. Mūsų manymu, tokie sprendimai buvo priimti skubotai, neklausiant nei keleivių, nei vežėjų nuomonės. Visi žinome mitus apie tai, kad troleibusai labai brangūs, o autobusai – ekologiški. Bet tai yra bandymas diskredituoti troleibusus“, - sakė M. Markevičius.

Diskusijos organizatoriai ir dalyviai neneigė, kad viešojo transporto reforma turėtų būti vykdoma, tačiau kitokiais būdais: autobusai turėtų papildyti sistemą, o ne pakeisti troleibusus. Pasak jų, yra modernu persėsti į kitus autobusus, tačiau visiškai neapgalvota, kokio susisiekimo patogumo neteks miestas.

Pinigai iš ES, o sistema iš sovietmečio?

„Teko girdėti iš valdininkų, kad reformoms yra leidžiami tik ES pinigai. Tačiau ir tai yra mūsų visų pinigai, tad visi ir turėtume spręsti ar norime juos leisti autobusams, ar ne“, - piktinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas. Pasak jo, žmogui, uždirbančiam mažiau nei 2000 litų per mėnesį, dažnai tenka važinėti viešuoju transportu, tad tam turi būti sudarytos pačios palankiausios sąlygos: „kažkas yra negerai su žmonių mąstymu, jeigu jie kalba apie tuščius troleibusus“, - iš prastų miesto valdžios argumentų juokėsi T. Tomilinas.

Ne vienas diskusijos dalyvis palietė ir A. Zuoko įvaizdžio problemą – pasak pasipiktinusių piliečių ir politikų, tokios reformos ir nauji autobusai yra mero įvaizdžio kūrimo įrankis. Kita vertus, diskusijos organizatoriai Marius Markevičius ir Tomas Tomilinas tikino, kad įvykdžius reformą, viešojo transporto infrastruktūra ne tik kad nepagerėtų, bet ir būtų grįžta į sovietinio pobūdžio sistemą. Esą, naujieji autobusai neįveiks maršrutų per nurodytą laiką, o kas 10 minučių maršrutuojantys autobusai apskritai negali būti vadinami viešuoju transportu.

Gėda Europos akyse

Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys Mantas Adomėnas irgi teigė neįsivaizduojantis, kad ši reforma galėtų būti įvykdyta sklandžiai: „Jei pokyčiai ir būtų įgyvendinti sklandžiai, vis tiek galima laukti nesklandumų. Mes manome, kad pokyčiai tikrai neįvyks sklandžiai, o tai sukels blaškymąsi, spūstisir išaugusius automobilių srautus. Toks miesto kontekstas laukia pirmųjų pirmininkavimo ES dienų Vilniuje. Bus atvykstama ne kaip į modernią Europos sostinę, o kaip į trečiojo pasaulio valstybę“, - rėžė politikas.

Nuoseklumas - būtinas

Pasak jo, nėra sistemingo pasiruošimo reformai, o problema metama ant privačių vežėjų, miestiečių pečių. „Socialinis viešojo transporto patrauklumas virsta neigiamais kaštais visam miestui. Bus prieita prie padidėjusio asmeninio transporto naudojimo, o vilniečiai ilgam atpratinti nuo viešojo transporto.

Kitas Seimo narys Arvydas Anušauskas svarstė, ar savivalda sugebės tokiam brutaliam sprendimui atsispirti? „Šiandien administraciniam teismui pateikėme skundą dėl vežėjų. Mūsų nuomone, tai yra akivaizdus vežėjų teisių pažeidimas“, - tvirtino A. Anušauskas.

„Jau turime liūdną patirtį su Vilniečio kortele, kai be jokio pereinamojo laikotarpio buvo nuspręsta viską keisti“, - sakė Vilniaus tarybos narys, konservatorius Valdas Benkunskas. Pasak jo, žmonės sunkiai susigaudys kokiais maršrutais važiuoti ir iškils kitų panašių problemų.

Socialdemokratų partijai atstovaujantis kitas tarybos narys Vytautas Milėnas taip pat pritarė opozicijos nuomonei, kad viešasis transportas kaip ir visas kitas ūkis yra apleistas, tačiau teigė kad taip yra dėl susidariusios sudėtingos ekonominės situacijos. Pasak V. Milėno, pertvarka yra reikalinga, bet ji privalo būti vykdoma neskubotai.

Patenkintų nėra?

Susidariusia situacija diskusijos metu piktinosi ir pensininkų bei studentų,  privačių miesto vežėjų atstovai.

„Kiek domėjausi, savivaldybės 2010-2020 m. strateginiu planu, kiek stebėjau tarybos sprendimus – niekur neradau informacijos, kad nuo šių metų liepos 1 d. bus paleisti greitieji autobusai. Tai kelia didelę nuostabą, nes tokie sprendimai oficialiai net nepriimti“ , - kalbėjo Vilniaus miesto vežėjų atstovas. Jo teigimu, įmanoma palaipsniui integruoti privačius vežėjus į bendrą bilietų sistemą.

„Kam pertvarkos išvis reikalingos, jei Vilniaus miesto ūkis yra ant bankroto ribos? Norėčiau merui  ir valdančiajai koalicijai pareikšti nepasitikėjimą“, - rėžė pensininkų atstovas Jonas Burdulis.

Diskusijos metu į miltus buvo sumalta ir mero A. Zuoko idėja įrengti miesto tramvajaus sistema. Pasak specialistų - ne naujiena, kad metro pervežtų vos daugiau keleivių, o problemų sukletų žymiai daugiau.