Sostinės rotušėje ketvirtadienį iškilmės poetui Tomui Venclovai suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas.
„Šiandien – ypatinga diena – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bendru sprendimu Tomui Venclovai suteikiamas Vilniaus Garbės piliečio vardas. Šia proga noriu prisiminti Tomo Venclovos žodžius apie Vilnių „Kaip literatui, poetui, man labai svarbus dalykas, kad būtų nenuobodu. Tai štai Vilnius ir Lietuva neturi būti nuobodžios vietos. Ačiū Dievui, ir nėra“. Aš, kaip miesto vadovas, ir visi čia esantys salėje miesto Tarybos nariai tikrai stengiamės, kad Vilniuje nebūtų nuobodu. Kita labai svarbi mums visiems citata „Be tų septynių istorinių, tradicinių tautų, turime dar mažiausiai dvidešimt kitų, ir ačiū Dievui, kad tą vaivorykštę turime. Joje yra Vilniaus stiprybė ir Lietuvos stiprybė. Kiekviena šalis, kada ji darosi gryna, susmunka. Šalis yra tam tikra vaivorykštė, tam tikras spektras, turįs daugelį spalvų.“ Visa tai Tomo žodžiai, kurie ir šiandien labai aktualūs ir kokio požiūrio mes visi turime siekti. Šie žodžiai ir mintys liudija apie poeto nuoširdžią meilę mūsų miestui. Todėl šiandien noriu padėkoti už tai, kad mūsų mažą Vilnių savo darbais, mintimis, veikla ir kūryba daro labai dideliu, labai matomu pasaulyje, daro išmintingu ir tolerantišku, už drąsą kalbėti apie tai, apie ką kiti nutyli. Visų vilniečių vardu sveikinu Tomą Venclovą – pasaulio pilietį, kuris dar 2009 metais išrinktas Tolerancijos žmogumi. Linkiu, kad ši asmenybė savo kūriniais ir savo pavyzdžiu neleistų mūsų miestui, mūsų Lietuvai susmukti, ir padėsite šiuo keliu eiti drauge“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
„Galiu tiktai padėkoti už šį garbingą vardą. Berods, amerikiečių rašytojas Selindžeris „Rugiuose prie bedugnės“ rašė: jeigu tau duos liniuotą popierių, tai rašyk jame skersai. Tai i r darau, ir darysiu iki mirties. Labai malonu čia matyti artimus žmones, bendraklasius. Mokykla, universitetas, kuriuos čia baigiau, – visa tai mano ašis, mano pasaulio centras. Ypač džiugina, kad tarp šį Vilniaus garbės vardą gavusių asmenybių yra ir mano du geri bičiuliai, su kuriais sieja daug prisiminimų, – tai Česlovas Milošas ir monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Dažnai Vilniuje lankausi ir laikau save vilniečiu, ir stengiuosi Vilniaus gyvenime vienaip ar kitaip dalyvauti“, – dėkojo poetas.
Šioje ceremonijoje dalyvavo Tomo Venclovos žmona Tatjana Milovidova-Venclova, Amerikos rašytoja Ellen Hensey ir jos vyras Marc Carlson, Rusijos istorikė, žmogaus teisių aktyvistė Liudmila Aleksejeva, lenkų disidentas, istorikas, vienas iš judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjų, politinis publicistas Adam Michnik, vokietė lituanistė, lietuvių literatūros vertėja Claudia Sinnig ir kiti.
Ceremonijoje dalyvavo poeto Tomo Venclovos žmona Tatjana Milovidova-Venclova, Amerikos rašytoja Ellen Hensey ir jos vyras Marc Carlson, Rusijos istorikė, žmogaus teisių aktyvistė Liudmila Aleksejeva, lenkų disidentas, istorikas, vienas iš judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjų, politinis publicistas Adam Michnik, vokietė lituanistė, lietuvių literatūros vertėja Claudia Sinnig ir kiti.
Tomas Venclova – poetas, rašytojas, vertėjas, disidentas, geras kito garbingo vilniečio ir Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo bičiulis. Tomas Venclova turi nemažai garbingų titulų. Gyveno Vilniuje, Maskvoje, Peterburge, Kalifornijos valstijoje JAV, visur ir visus stebindamas savo darbštumu, veikla.
Vilniaus garbės pilietis Tomas Venclova skaitė savo eiles, dalinosi prisiminimais.
Iki šiol Vilniaus garbės piliečio vardą gavusių dešimtukas:
JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas (1995 m.),
Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Boldvinas Hanibalsonas (1996 m.),
monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas (2000 m.),
dirigentas Mstislavas Rostropovičius (2000 m.),
JAV Atstovų Rūmų Pirmininkas Dennisas Hastertas (2001 m.),
Nobelio literatūros premijos laureatas Česlavas Milošas (2001 m.),
poetas Justinas Marcinkevičius (2002 m.),
JAV Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais 1977–1981 m. Zbignevas Bžezinskis (2003 m.),
buvęs ilgametis Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius (2006 m.),
dainininkas Algis Kaušpėdas (2012 m.).
