Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą dėl gėjų eitynių Gedimino prospekte skelbs penktadienį.
Trečiadienį teismas iš esmės išnagrinėjo Lietuvos gėjų lygos (LGL) skundą, kuriame ginčijamas savivaldybės sprendimas neleisti rengti eitynių Vilniuje, Gedimo prospekte.
Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktorius Edvardas Varoneckas prašė posėdį atidėti, argumentuodamas, kad savivaldybei reikia daugiau laiko pateikti dokumentams, tačiau teismas jo prašymo netenkino. Taip pat teismas nepatenkino savivaldybės administracijos prašymo trečiuoju asmeniu byloje patraukti tvarką per renginį turintį užtikrinti Policijos departamentą.
Pareiškėjui teisme atstovavęs advokatas Vytautas Mizaras tvirtino, kad savivaldybei nesuderinant eitynių prašomoje vietoje „akivaizdžiai pažeidžiamas lygiateisiškumo principas ir sąmoningai diskriminuojama socialinė grupė, nestandartinės seksualinės orientacijos asmenys“.
Advokatas pabrėžė, jog kitais atvejais savivaldybė leido renginius Gedimino prospekte - socialdemokratų eiseną minint Tarptautinę darbo dieną gegužės 1-ąją ir t.t., o vienintelis leidimo negavęs renginys buvo tautinio jaunimo rengtos eitynės kovo 11-ąją, kai, pasak advokato, prospekte vyko kiti renginiai.
„Štai aš girdžiu teismo posėdyje, kad renginiai nevyksta ir kad pateiks įrodymus, kad nevyks - sveikam protui prieštarauja tokie teiginiai ir pozicija. Ši socialinė grupė aiškiai diskriminuojama atsakovo veiksmais. (...) Atsakovo veiksmai aiškiai rodo, kad sąmoningai atsisakoma derinti eitynių vietą ir bandoma dirbtinai ieškoti pagrindo jų nekeisti“, - kalbėjo advokatas.
Savivaldybės administracijos atstovas E.Varoneckas tvirtino, jog eitynės Gedimino prospektu negalimos, nes pažeistų reikalavimą piketus bei mitingus rengti išlaikant atitinkamą atstumą nuo valdžios institucijų, teismų. Jis taip pat pabrėžė, kad uždarant prospektą keturioms valandoms būtų sustabdytas viešasis transportas, sutriktų eismas, kaip argumentą minėjo ir tai, jog per renginį esą tektų uždaryti lauko kavines, kurios dėl to turėtų finansinių nuostolių.
„Teisės aktai mus įpareigoja preciziškai laikytis įstatymų, kaip jau minėjau, Susirinkimų įstatymas nesuteikia teisės tokių renginių rengti prie valstybės institucijų ir teismų ne arčiau negu 75 metrai. Turbūt pastebėjote, kad pareiškėjo atstovas su tokia pozicija sutiko, kad tokia nuostata yra, ir ji yra imperatyvi, ir savivaldybė turi pareigą vykdyti teisės akto reikalavimą“, - sakė E.Varoneckas.
Klausiamas, kodėl tuomet prospekte vyko kiti renginiai, savivaldybės atstovas tvirtino, jog leidimai renginiams išduodami skirtingu teisiniu pagrindu, vienu atveju - pagal Susirinkimų įstatymą, kitu gali būti išduodamas, kaip reglamentuoja Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklės.
„Skirtingi teisės aktai reglamentuoja tuos dalykus, tiek švaros taisyklės, kurios lemia tuos dalykus, ir Susirinkimų įstatymas, būtent šitas prašymas buvo pateiktas remiantis Susirinkimų įstatymu“, - sakė teisininkas.
Savivaldybės atstovas teisme taip pat sakė esąs įsitikinęs, kad žmogaus teisės neduodant leidimo rengti eitynes Gedimino prospektu nėra pažeidžiamos.
„Mūsų nuomone, visi įrodymai pateikti, kad jokios žmogaus teisės nėra pažeidžiamos, o kaip tik siekiama padėti jas įgyvendinti“, - sakė E.Varoneckas.
LGL projektų vadovas Tomas Vytautas Raskevičius po teismo posėdžio žurnalistams tvirtino neabejojantis, kad sprendimas bus jų naudai.
„Šita byla yra didžiulis postūmis užtikrinti susirinkimų teisę visoms visuomenės grupėms be išimties, tikrai tikime ir pasitikime teismu, kad sprendimas bus mūsų naudai, ir manome, kad tai būtų vienu žingsneliu arčiau iki efektyvios žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje“, - sakė T.V.Raskevičius.
Teismui apskųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti leidimą rengti eitynes „Už lygybę“ centrine sostinės gatve.
Savivaldybė tikino, kad leidimas neišduotas, nes „yra didelė tikimybė, jog incidentai, nepaisant policijos dalyvavimo, gali pasikartoti bei gali kilti grėsmė viešajai tvarkai, moralei, visuomenės saugumui“.
Vilniaus valdžia siūlo eitynių organizatoriams nuošaliau esančią Upės gatvę, bet šie nesutinka ir siekia renginio Gedimino prospekte, kur dažnai vyksta kitokios eitynės ir demonstracijos.
Lietuvos gėjų lyga jau laimėjo vieną bylą, kai teismai nurodė, kad Vilniaus valdžia neturi teisės pati nustatyti eitynių vietos.
Organizatoriai teigia, kad eitynės, kurios rengiamos daugelyje Vakarų šalių, svarbios siekiant atkreipti dėmesį į seksualinių mažumų diskriminavimą ir paskatinti lygybę. Kai kurie kritikai Lietuvoje tai vadina „homoseksualizmo propaganda“.
Vilniaus valdžios poziciją pasmerkė tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“. Jos atstovai žadėjo rinkti parašus ir įteikti juos prezidentei bei Vilniaus merui.
Eitynės „Už lygybę“ planuojamos liepos 27 dieną.
Pirmosios seksualinių mažumų eitynės Lietuvoje įvyko 2010 metais. Eitynėse Upės gatvėje tuomet dalyvavo keli šimtai žmonių, o griežtai saugomoje teritorijoje juos pasitiko apie tūkstantis protestuotojų.
