Sostinės daugiabučių kiemas, esantis S. Konarskio gatvėje, nušvito žaismingomis spalvomis – iš pirmo žvilgsnio įprastas ir kiek pilkokas sovietinių daugiabučių kiemas dabar praeivių akį traukia spalvinga sienų tapyba. Menininkė Julija Tumelytė savo iniciatyva ėmėsi ant elektros skirstymo transformatorinės pastato sukurti ryškiaspalvį piešinį. Sumanymas vizualiai pakeisti elektros transformatorinę buvo vienas iš savivaldybės 2012 metais rengto jaunimo idėjų konkurso „Tavo idėja Vilniui“ nugalėtojų.
Savo namo kieme, S. Konarskio gatvėje, ryškiomis spalvomis nudažiusi elektros transformatorinę menininkė Julija Tumelytė viliasi sukurti spalvotą ir kūrybišką erdvę kiemo viduryje, kuri padėtų suburti kaimynus ir skatintų juos laisvalaikį leisti drauge. Šiuo projektu, anot dailininkės, siekiama įnešti „naujų vėjų“ į sovietmečio tipo daugiabučių kiemą bei bendruomenės gyvenimą, skatinti kiemo gyventojus nuoširdžiam tarpusavio bendravimui. Svarbu atkreipti bendruomenės dėmesį, sujudinti gyventojų mąstymą, „jog kiemas – tai niekieno erdvė“, bei pakurstyti iniciatyvą patiems tapti savo aplinkos šeimininkais ir rūpintis savo kiemu.
Toks projektas galėtų būti geras pavyzdys kitoms bendruomenėms, kaip bendromis jėgomis gyventojai patys gali keisti savo gyvenamąją aplinką ir transformuoti nenaudojamus objektus savo kieme. Projekto autorė tikisi, jog nauja žaisminga kiemo erdvė visų pirma paskatins pokytį žmonių mąstyme, jog ir blokinių namų kiemuose galima smagiai leisti laiką, o laikui bėgant atsiras bendrų gyventojų iškylų, bus rengiami knygų skaitymai, sekmadieninės šachmatų partijos ar kitos pačių gyventojų inicijuojamos pramogos savo kieme.
Pagrindinis akcentas šiame projekte tapo J. Tumelytės 2012 metais sukurtas tapybos darbas „Pavasaris“. Šis darbas iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro su besikeičiančiais metų laikais, tačiau įdėmiau įsigilinus, pasak J. Tumelytės, galima nesunkiai apčiuopti besikeičiančias simbolines spalvų reikšmes bei jų kuriamą emocinę nuotaiką.
„Kiekvienas žmogus skirtingai suvokia meno kūrinius ir skirtingai juos interpretuoja, vienareikšmis meno kūrinio vertinimas apskritai nėra galimas. Laikui bėgant keičiasi ne tik požiūrio taškas, bet ir paties darbo interpretacija. „Pavasaris“, kaip ir žmogaus gyvenimas, nuolat keičiasi, įgaudamas vis naujų spalvų bei dar neregėtų atspalvių. Šis darbas iš pradžių patraukia savo spalvingumu ir tolygiu raminančiu geometriniu piešiniu, toliau jį analizuojant išsamiau imi pastebėti likusias detales, kurios kūrinyje tampa ypač svarbios ir padeda suvokti visumą. Kai aplinkiniai kiemo gyventojai manęs paklausia, kodėl tą darau, galiu tik šyptelti ir atsakyti į klausimą klausimu: kodėl žmonės kuria meną apskritai?“, – pasakoja projekto autorė J. Tumelytė.
Pasak jos, numatyti projekto darbai vyksta sklandžiai ir jau matyti apčiuopiami rezultatai – pastatas įgauna spalvų, kurios „žaismingai kontrastuoja su blokinio kiemo pilkumu“.
„Širdis džiaugiasi žvelgiant į tokių didelių gabaritų baltą „drobę“, kuri pamažu virsta meno kūriniu ir tampa atsvara kiemo monotonijai. Aprašinėtos ir nuterliotos sienos pagaliau įgauna švarų, aiškų geometrinį piešinį. Nors aplinkiniai gyventojai labai skirtingai vertina tapybos procesą, aš stengiuosi džiaugtis bet kokiu gyventojų susidomėjimu. Tačiau netrūksta ir nuotykių: gyventojai ar atsitiktiniai praeiviai net kelis kartus buvo iškvietę policiją manydami, kad esu grafiti tepliotoja. Atvykusiems pareigūnams, be abejo, pateikiau visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad turiu leidimą atlikti darbus“, – pasakoja J. Tumelytė.
Menininkė į pagalbą noriai kviečia prisijungti aplinkinių namų gyventojus ir visus savanorius. Nors projekto pradžioje buvo juntamas didelis gyventojų susidomėjimas, tačiau dauguma gyventojų procesą stebėjo tik iš šalies: išeidami į balkonus, užkalbindami laiptinėje ar ateidami pasižiūrėti prie tapomos sienos. Bendruomenė kol kas nesiryžta bendram sienų tapybos procesui, šiame projekte smalsiausi ir drąsiausi buvo vaikai. Jie noriai bendravo su dailininke, padėjo nešioti įvairius daiktus, skaičiavo uždažytus ir dar likusius kvadratėlius, kai kurie net ryžosi kartu pagruntuoti sienas. Daugiausia paramos projekto autorė sulaukė iš savo šeimos narių.
Pradėtus transformatorinės pastato gražinimo darbus planuojama pabaigti rugpjūčio mėnesį. Iš pradžių ketinama užbaigti sienų tapybos darbą „Pavasaris“, vėliau, atsižvelgiant į projektui skiriamas lėšas, planuojama ryškiomis spalvomis perdažyti ir likusias pilkas ir užrašais nuterliotas sienas ir transformatorinės duris. Projekto pabaigą ketinama paminėti bendru kiemo gyventojų susibūrimu, kuriame dalyvautų bent 3-jų skirtingų namo laiptinių gyventojai, bei nedidelės informacinės lentelės įrengimu.
