Vyriškis įpareigotas pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, laisvės apribojimo laikotarpiu jis taip pat privalės neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Teismas nurodė nuteistajam pašalinti iš jo administruojamo internetinio tinklalapio straipsnius, kuriuose neigiami ar šiurkščiai menkinami SSRS nusikaltimai Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad 2013-aisiais G. Šarkanas savo administruojamame internetiniame tinklalapyje publikavo straipsnius, kurių tikslas buvo paniekinti dabartinę Lietuvos Respubliką kaip valstybę, vaizduojant ją menkinamai ir tik negatyviai.

Teismas nurodė, kad viešoje erdvėje publikuotame straipsnyje kaltinamasis iškraipė istorinius faktus ir menkino Lietuvos partizanų veiksmus kovojant prieš sovietinę okupaciją, jų svarbą Lietuvai.

Kitame viešoje erdvėje publikuotame straipsnyje kaltinamasis užgauliu ir įžeidžiančiu būdu neigė ir šiurkščiai menkino 1991 metų sausio 13-osios dienos SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą, agresijos metu įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad šie kaltinamojo veiksmai buvo padaryti veikiant tiesiogine tyčia ir suvokiant savo veikos pavojingumą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-ųjų balandžio 25 dieną G. Šarkaną buvo išteisinęs dėl neapykantos kurstymo ir viešo SSRS nusikaltimų Lietuvos respublikai neigimo ir jų šiurkštaus menkinimo. Šį teismo nuosprendį apskundė tiek kaltinamasis, tiek valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras.

Apskųsdamas žemesnės instancijos teismo sprendimą Giedrius Šarkanas prašė pripažinti teismo padarytas išvadas nepagrįstomis, o prokuroras siekė pripažinti teisiamą vyrą kaltu.

Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas prokuroro skundą tenkino iš dalies ir pripažino kaltinamąjį kaltu tik dėl viešo SSRS nusikaltimų Lietuvai neigimo ir jų menkinimo.