Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį išteisino buvusį Lietuvos banko vadovą ir ambasadorių Romualdą Visokavičių dėl kaltinimų korupcija vadinamojoje "mailiaus" byloje.

Kartu su R.Visokavičiumi išteisinti dar šeši asmenys, dviem kaltinamiesiems skirtos baudos.

Teisėjas Robertas Rainys paskelbė, kad negali nuosprendžio grįsti prielaidomis.

"Reikia vadovautis tuo, kas įrodyta, o ne prielaidomis. Skandinavijoje teisėjas gali parašyti: "manau, buvo taip". Lietuvoje - ne", - aiškindamas nuosprendžio motyvus sakė teisėjas. Jis negailėjo kritikos bylą tyrusiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), prokuratūrai, bylą nušvietusiai žiniasklaidai.

"Organizuotos grupės nariai vieni kitiems kyšius dalijo?", - stebėjosi byloje pateikta medžiaga teisėjas R.Rainys.

Aiškindamas nuosprendžio motyvus, jis sakė byloje nustatęs, kad kaltinamieji turėjo mažai laiko, todėl buvo klastojami dokumentai paramai gauti.

Nuosprendis nėra galutinis, jis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Generalinė prokuratūra žada apsispręsti dėl apeliacinio skundo, kai susipažins su 108 puslapių nuosprendžiu.

Prokurorai dėl tarpininko kyšininkavimo ir sukčiavimo R.Visokavičiui prašė skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams, ir skirti 19,5 tūkst. litų baudą.

Prokurorai įtarė, kad R.Visokavičius, pasinaudodamas savo padėtimi ir pažintimis, galėjo paveikti institucijas, pareigūnus ir politikus, kad organizuota grupuotė neteisėtai gautų milijoninę Europos Sąjungos paramą.

Teismas kaltais byloje pripažino Egidijų Gesevičių ir Ingrida Jasonienę. Pirmasis pripažintas kaltu dėl suklastotų patalpų nuomos sutarčių, suklastotų dokumentų pateikimo aplinkos apsaugos departamentui, dėl keturių suklastotų paskolų sutarčių ir dar kelių nusikaltimų. Jam skirta 26 tūkst. litų bauda. Įskaičius 2010 metais suėmime praleistą laiką, bauda sumažėjo iki 9 tūkst. litų. I.Jasonienei skira 1300 litų bauda.

Prokurorai teisme neįrodė Vytauto Petrušonio, Mindaugo Gesevičiaus, Ingos Dagytės-Riškės, Jono Jacunsko, Skirmanto Miškinio ir Alberto Brinkio kaltės. Jie išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimų požymių.

Kalbėdamas apie išteisintąjį V.Petrušonį teisėjas sakė, kad jis vienintelis dirbo nuoširdžiai ir nieko nusikalstamo nepadarė.

"Žuvys auginamos naudojant cirkuliacines sistemas, o demonstruojant apgriuvusias kiaulių fermas, visuomenei pateikiama kaip didžiulė afera. Atlikus fermų remontą, butų realus mailiaus auginimas", - kreipdamasis į žiniasklaidą sakė teisėjas. Jis turėjo galvoje tyrėjų žiniasklaidai pateiktą medžiagą, kurioje užfiksuoti apgriuvusių fermų vaizdai. Tose fermose norėta auginti mailių.

R.Visokavičius į nuosprendžio paskelbimą atvyko kartu su savo sutuoktine Birute Visokavičiene.

"Aš galiu pasakyti, kad teismas priėmė teisingą nuosprendį. Kitaip ir negalėjo būti. Tai buvo suklastota nuo pat pradžių išgalvota byla. Kaip rodė tas fermas? Nesąmonės. Lietuvoje dabar pradeda klestėti tiesa. Manau, kad šita byla dar daug ką parodys. Šiandien čia turėjo sėdėti tikrieji nusikaltėliai - tai yra politikai, konkurentai ir teisėsaugos supuvusios atstovai", - po nuosprendžio paskelbimo žurnalistams sakė R.Visokavičius.

Jis teigė, kad reikalaus moralinės žalos atlyginimo dėl nepagrįstai pareikštų kaltinimų.

R.Visokavičiaus žmona sakė tikėjusi pergale teisme, tačiau "ketveri metai buvo atimti iš gyvenimo". Jos manymu, kaltinamųjų suole dabar turėtų sėdėti teisėsaugos pareigūnai ir politikai. Jos manymu, teisėsaugos institucijos vykdė politikų užsakymus.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dėl neteisėtos juridinių asmenų veiklos, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, tarpininko kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo, pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Ji baigta tirti 2011 metais.

Tyrėjai teigė, kad, organizuota nusikalstama grupė, prisidengusi veiklos nevykdančiomis septyniomis Lietuvos ir viena užsienio įmone, 2009-2010 metais klastodama dokumentus, steigdama fiktyvias įmones, kyšininkaudama, papirkinėdama ir skatindama piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - 10 mln. litų iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Šios lėšos buvo skiriamos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties "Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonės "Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" veiklos sritį "Investicijos į akvakultūros įmones".

Šioje byloje liudytoju buvo apklaustas tuometinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.