- Margiris Meilutis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį vykusiame posėdyje sulaukus prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, Vilniaus apygardos teismas atidėjo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo atleisto Egidijaus Laužiko ieškinio nagrinėjimą.
E. Laužiko gynėjai teismui pateikė prašymą iš Generalinės prokuratūros išreikalauti informaciją apie tai, kurie Teisėjų tarybos nariai yra tiesiogiai susiję su E. Laužiku darbiniais santykiais, taip pat, kurie iš narių buvo apklausti teisėjų korupcijos byloje liudininkais.
Taip pat prašoma pateikti informaciją apie tai, kuris Teisėjų tarybos narys ir kaip balsavo patariant prezidentui dėl jo teikimo Seimui atleisti E. Laužiką iš pareigų.
Buvusio teisėjo advokatų nuomone, neturint šių duomenų, negalima spręsti ar Teisėjų tarybos narių balsavimas buvo teisėtas.
„Dabar mes tik matome, kad tokia galimybė yra, paimti ir konkrečiai pasakyti, kad balsavimas neteisėtas mes negalime, bet prielaidos tam yra“, – sakė advokatas Mindaugas Dūda.
Ieškinį dėl neteisėto atleidimo nagrinėjanti teisėja Rūta Petkuvienė šį E. Laužiko gynėjų prašymą tenkino ir paskyrė dešimties dienų laikotarpį per kurį teismas kreipsis į Generalinę prokuratūrą.
„Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, kad nebūtų pagrindas pakartotiniam bylos nagrinėjimui po apeliacinės instancijos (...) teismas sprendžia tenkinti šį prašymą“, – sakė ji.
Teisėja E. Laužiko gynėjams paskyrė penkiolikos dienų terminą, nuo rašytinių įrodymų gavimo, galutinai suformuluoti visus byloje teiktinus prašymus ir pabrėžė, kad po šio termino prašymai bus atmetami.
„Kad būtų galima bylą nagrinėti iš esmės ir nebūtų taip, kaip šiandien, kad posėdis būtų atidėtas dėl prieš posėdį pateiktų prašymų“, – sakė R. Petkuvienė.
Byloje atsakovais esančios Teisėjų tarybos atstovo Justino Bagdžiaus nuomone, ši advokatų prašoma informacija nesuteiks jokių naujų žinių, nes iš bylos medžiagos jau yra žinoma, kad nuo Teisėjų tarybos balsavimo nusišalino teisėjas Gintaras Kryževičius, kurį teisėsauga anksčiau apklausė dėl E. Laužikui pateiktų įtarimų.
„Teisėjų taryba pasilieka prie pozicijos, kad ta nauja medžiaga nieko naujo neparodys. Jei ieškovo atstovai būtų susipažinę su informacija (...) tai gal ir tų klausimų nebūtų kilę“, – sakė J. Bagdžius.
Kitos bylos šalys – Seimo ir prezidento atstovai, šiems advokatų prašymams prieštaravimų neturėjo.
Šiame teismo posėdyje taip pat buvo sulaukta ir kitų E. Laužiko gynėjų prašymų – prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atleidimo neprieštaravimo Konstitucijai, teisinės valstybės principams ir nekaltumo prezumpcijai svarstymą R. Petkuvienė atidėjo vėlesnei proceso stadijai.
Advokatas M. Dūda teismo taip pat prašė byloje liudininkais kviesti verslininkę Oksaną Sakalauskienę ir, jei atsakovai tvirtins, kad E. Laužiko poelgiai susiję su juo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją Romaną Klišauską.
„Teismas įvertinęs prašymą sprendžia, kad šių asmenų apklausa, ypatingai, prieš šalių paaiškinimų stadiją, yra netikslinga ir prieštarauja civilinio proceso kodeksui“, – į šį prašymą atsakė teisėja R. Petkuvienė.
Teisme buvo svarstomas ir Prezidentūros prašymas bylos posėdžius daryti uždarus tam, kad nebūtų atskleidžiama ikiteisminio tyrimo medžiaga.
„Mes tikrai nepalaikom šito prašymo ir manome, kad nėra pagrindų. Toje apimtyje, kiek yra pateikta faktinė medžiaga, tikrai galime nagrinėti viešai“, – į prezidento atstovų prašymą atsiliepė M. Dūda.
Teisėja R. Petkuvienė prašymą dėl uždarų teismo posėdžių atmetė ir rekomendavo prezidento atstovams kreiptis į teismą tuomet, kai matys, kad gali būti atskleidžiama valstybės paslaptis.
Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų atleistas E. Laužikas ieškiniu siekia pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais bei panaikinti: prezidento dekretą, kuriuo jis kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo teikti Seimui atleisti E. Laužiką, ir dekretą, kuriuo prezidentas pateikė Seimui atleisti LAT teisėją. Taip pat, Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui kreiptis į Seimą ir Seimo nutarimą, kuriuo E. Laužikas buvo atleistas iš pareigų dėl to, kad savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.
Byloje atsakovais patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba su šiuo ieškiniu nesutinka.
Iš LAT teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas pernai rugsėjį po jam pareikštų įtarimų teisėjų korupcijos byloje.
Naujienų portalas 15min.lt skelbė, kad E. Laužikas įtariamas už patarimus ir sprendimus Vijūnėlės „dvaro“ byloje gavęs 5 tūkst. eurų ir kalakutą kaip kyšį.
Pasak portalo, kyšį teisėjas galimai priėmė iš sostinės verslininkės Oksanos Sakalauskienės.
Teisėsaugos duomenimis, E. Laužikas už neteisėtą atlygį teikė O. Sakalauskienei konsultacijas ir patarimus Druskininkų mero Ričardo Malinausko, taip pat pastato savininkų – Zinos ir Žilvino Povilonių – naudai.
Anot prokurorų, E. Laužikas patarė surašyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti įpareigojimą nugriauti Vijūnėlės „dvarą“ per pusmetį – ir vėliau šį prašymą su teisėjų kolegija tenkino.
E. Laužikas teisėsaugos įtarimus neigia.
Atleisto teisėjo gynėjas per jo atleidimo procedūrą Seime sakė, kad galutinis sprendimas dėl atstatydinimo turi būti priimtas tik sulaukus apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Tada jis tvirtino, kad E. Laužiko atleidimas pažeistų nekaltumo prezumpciją.
Atleidimą iš pareigų yra apskundęs taip pat šioje korupcijos byloje įtariamas buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šią bylą taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų atleidimui reikia Seimo balsavimo, kitus teisėjus pritarus Teisėjų tarybai atleidžia pats prezidentas.
Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų, tarp jų – šešiems advokatams. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.
Kitas posėdis šioje civilinėje byloje yra numatytas liepos 29 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pradėtas tyrimas dėl Prezidentūros siūlymų, teikiant kandidatus į teisėjus1
Nacionalinės teismų administracijoje (NTA) pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos. ...
-
Šeimos tragedija Šalčininkuose: vyrui nušovus žmoną ir nusižudžius, našlaičiais liko du vaikai
Šalčininkuose penktadienio rytą vyras namuose nušovė savo sutuoktinę, dirbusią policijos pareigūne. Po to vyras nusižudė pats. Našlaičiais liko du vaikai. ...
-
Vilniuje dingo bute laikyti 19 tūkst. eurų
Vilniuje iš buto pavogta 19 tūkst. eurų. ...
-
Vilniuje per išgertuves sužalotas vyras
Per išgertuves bute Vilniuje neblaivus vyras sužalojo kitą vyrą. ...
-
Siaubinga šeimos drama: vyras nušovė žmoną policininkę, o tada nusižudė18
Šalčininkuose, namuose, penktadienio rytą vyras nušovė savo sutuoktinę, dirbusią policijos pareigūne. Ginklas, kuriuo įvykdytas nusikaltimas, priklausė policininkės sutuoktiniui, jis jį laikė teisėtai. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: ugniagesių pajėgos paliko gaisravietę
Vilniaus ugniagesių pajėgos baigė daugiau nei parą trukusius savo darbus gaisravietėje Panerių gatvėje ir ketvirtadienio vakarą su savo technika grįžo atgal į komandų vietas. ...
-
Sinoptikai prognozuoja silpną lietų Vilniuje, tačiau likviduoti gaisro padarinių jis nepadės
Vilniaus merui Valdui Benkunskui rekomenduojant gyventojams ir įmonėms šlapio valymo būdu nusivalyti paviršius dėl kietųjų dalelių po didelio gaisro Panerių gatvėje, sinoptikai sako, kad artimiausiu metu sostinėje numatomas silpnas liet...
-
Dėl gaisro Vilniuje pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą1
Vilniaus apskrities pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelio gaisro Vilniuje, Panerių gatvėje. ...
-
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja žalą dėl gaisro, svarstoma nutraukti sutartį su nuomininke
Automobilių sąvartyne Vilniuje trečiadienį kilus dideliam gaisrui, teritorijos savininkė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia skaičiuojanti žalą bei svarstanti nutraukti sutartį su nuomininke įmone „Rubis“. ...
-
Vilniaus rajono kieme rastas vyro kūnas, kitose gyvenvietėse – trijų žmonių palaikai3
Įvairiose Lietuvos vietose per praėjusią parą rasti keturių žmonių kūnai, asmenų mirties aplinkybes tiria policija. ...