Vilniaus apygardos teismas penkerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė 39 m. Ukmergės rajono gyventoją R. S., kuris buvo kaltinamas seksualiai prievartavęs nepilnametę įdukrą.

Bylos duomenimis, R. S. 2014-2015 m., pasinaudodamas įdukros bejėgiška būkle, seksualiai ją prievartavo.

Teisme apklaustas R. S. kaltu neprisipažino padaręs nusikaltimą. Pasakojo, jog rūpinosi šeima, visus vaikus myli vienodai ir nė vieno iš jų neišskirdavo. Anot jo, žmona primokė įdukrą taip kalbėti.

Teismas, siekdamas įsitikinti nukentėjusiosios teisingumu, paskyrė atlikti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, kuri parodė, kad mergaitė neturi padidinto polinkio fantazuoti, nėra įtaigi.

Pažymėtina, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifikai būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose: teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. S. padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tiktai reali laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, šiais nusikaltimais buvo pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomi gėriai – žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas.

Teismo vertinimu, paskirta bausmė yra teisinga, nes atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę.

Kaltinamasis nukentėjusiajai turės atlyginti ir neturtinę 5 000 eurų žalą.

Šis sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniams teismui.