Teismas atmetė prašymą prokuratūrai grąžinti sveikatos apsaugos eksviceministrės bylą

„Teismo manymu, kaltinamajame akte suformuluotas konkretus laikas, vieta, išdėstytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Bylos grąžinimas į prokuratūrą užtęstų procesą ir teisingumas nebūtų įgyvendintas per trumpiausią laiką“, – BNS sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Pasak jo, teismas nusprendė, kad kaltinamasis aktas iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus, esminių pažeidimų, susijusių su kaltinamosios teise žinoti, kuo ji kaltinama, nėra nustatyta.

Grąžinti bylą prokurorui arba ją nutraukti per pirmąjį bylos posėdį lapkričio 15 dieną paprašė kaltinamoji L. Jaruševičienė.

Ji teigė, kad kaltinamasis aktas jai neaiškus, kokiais veiksmais yra kaltinama, to nežinant, galimybės gintis yra ribotos.

L. Jaruševičienė teigė, kad nesupranta dėl ko kaltinama – ar dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo, ar dėl jų kainos.

Šią baudžiamąją greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą sudaro 47 tomai, o liudytoju sąraše nurodyti 55 asmenys.

Anot prokuratūros, L. Jaruševičienė „galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (...) vadovui ir darbuotojams“.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas šiemet patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.