„Tenka garbė kalbėti paskutiniajam. Kolegų argumentai paneigia prokuratūros poziciją ir įrodymus. Prašyčiau šioje sudėtingoje byloje nuspręsti teisingai, kad pavyktų atlaikyti politikų spaudimą, teismai turėtų vykdyti tik teisingumą, neleis savęs paveikti emocijomis“, – per posėdį sakė kaltinamojo R. Juchnevičiaus advokatas Aleksandras Palamarčukas. Jis yra paskutinysis iš visų gynėjų, sakęs kalbą. Jo kalba baigti kelis mėnesius trukę daugiau nei 60-ties advokatų pasisakymai Sausio 13-osios įvykių byloje.

Generalinė prokuratūra tuometinį Lietuvos komunistų partijos narį, politinio teisinės skyriaus konsultantą, dabar 72 metų R. Juchnevičių siūlo pripažinti kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bei skirti 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuratūros duomenimis, kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių metu R. Juchnevičius vadovavo draugovininkams, pastarieji mušė, žalojo ir stumdė laisvės gynėjus.

Advokato A. Palamarčuko manymu, teismas turi išteisinti jo ginamąjį, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių.

„Tikiuosi, kad koks būtų nuosprendis, jis bus teisingas“, – sakė advokatas.

Jis pažymėjo, kad R. Juchnevičius, kitaip nei kiti kaltinamieji, jokiu statusu nebuvo apklaustas byloje, jo teisės ir pozicijos turi būti ginamos ypač kruopščiai. R. Juchnevičius kaip dauguma kitų kaltinamųjų, nedalyvauja Vilniuje vykstančiame procese, nepalaiko ryšių su jam valstybės skirtu gynėju. Tačiau advokatas įsitikinęs, kad R. Juchnevičius nesutiktų su jam pareikštais kaltinimais.

Tyrėjai nenustatė, ar toks asmuo egzistuoja

Advokatas taip pat piktinosi, kad bylos tyrėjai nenustatė, ar egzistuoja toks asmuo Romas Juchnevičius, nes bylos dokumentuose jis buvo pavadintas Tomu Juchnevičiumi.

„Galbūt Maskvos srityje gyvena, neleidžia nagrinėti tokios aplinkybės bylos – ar jam žinoma apie procesą, nėra net identifikuota, kaip atrodo Romas Juchnevičius. Negali būti teisiamas mistinis proceso dalyvis, nėra paimti jo pirštų atspaudai“, – kalbėjo advokatas.

Gynėjas sakė, kad per paieškos sistemą „Google“ galima rasti daug tokių asmenų tokiu pat vardu ir pavarde.

„O kiek pasaulyje jų? Kai bus išteisintas ar nuteistas, ar neusdarys sunkumų kitiems Romams Juknevičiams“, – sakė advokatas.

Jis stebėjosi, kad jo ginamajam, kaip Komunistų partijos nariui pareikšti įtarimai dėl karo nusikaltimų, tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, advokato manymu, vien buvimas komunistu nedaro jo karo nusikaltėliu. Pasak advokato, R. Juchnevičius kaltinamas bendrininkavęs su kitais kaltinamaisiais, tačiau nenurodoma, kada ir kokiu būdu prisijungė prie proceso, kada jo gyvenimas ir darbas tapo nusikalstami.

„Suvokti šalies padėtį neturėjo galimybės“

R. Juchnevičių prokuratūra kaltina, kad jis, būdamas Komunistų partijos teisinio skyriaus konsultantu, žinojo, kad laikotarpiu tarp dviejų karų Lietuva buvo Nepriklausoma valstybė, Jungtini tautų narė, buvo pasirašiusi sutartis su kitomis šalimis.

„Jis gimė 1946 metais, kai Lietuva buvo TSRS sudėtyje, kai nepriklausoma buvo Lietuva, jo tėvai negyveno Lietuvos teritorijoje, nebuvo, kas galėjo jam įskiepyti ir paaiškinti, kokiomis vertybėmis remtis. Nuo mažų dienų jam teigia, kad buržuazinė santvarka buvo priešiška darbo liaudžiai, tas buvo mokykloje, universitete“, – sakė advokatas.

„Reikėjo didelės drąsos ir jėgų pasipriešinti ideologijai, tačiau jis matė tik tarybinį pasaulį“, – teigė gynėjas.

A. Palamarčukas teigė, kad jo ginamasis niekaip negalėjo dalyvauti karo atakoje, nes prie užimto Lietuvos radijo ir televizijos pastato S. Konarskio gatvėje su draugovininkais atvyko po kelių valandų, kai pastatas jau buvo užimtas.

„Jie atvyko pasibaigus šturmui, draugovininkai turėjo atskirti kariškius nuo civilių“, – sakė advokatas.

„Valdžia galėjo elgtis kitaip“

Advokatas A. Palamarčukas mano, kad tuometinė Lietuvos valdžia sausio įvykių metu galėjo elgtis kitaip.

„Aš neteisinu nusikaltimus padariusių asmenų, bet gal aukų galėjo būti mažiau, jei valdžia būtų nurodžiusi asmenims pasisaugoti, kad jie netaptų gyvu skydu, tas momentas turėtų būti teismo įvertintas“, – sakė advokatas.

Kitas teismo posėdis šioje byloje vyks spalio 8 dieną, tada replikos teises pasinaudos prokurorai – jie dėstys savo pozicijas apie advokatų kalbas, motyvus.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė paskelbė, kad šioje byloje daugiau pertraukų nebus.

Byla dėl Sausio 13-osios įvykių jau baigiama nagrinėti teisme, po prokurorų replikų kaltinamiesiems bus suteikta paskutiniojo žodžio teisė.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, dauguma jų teisiami už akių.

Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.