Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo viešo pritarimo sovietų nusikaltimams prieš Lietuvą ir jos gyventojus, jų neigimo bei šiurkštaus menkinimo laidoje "Žmogus ir įstatymas" . 

Pasak prokuratūros pranešimo, sprendimas pradėti šį ikiteisminį tyrimą priimtas siekiant išnaudoti visas Lietuvos baudžiamojo proceso suteikiamas galimybes įvertinant spalio 4 dieną per Pirmąjį Baltijos kanalą (PBK) parodytos laidos "Žmogus ir įstatymas" apie 1991 metų Sausio 13-osios įvykius turinio teisėtumą ir atsakomybę už galimai nusikalstamą pritarimą sovietų nusikaltimams prieš Lietuvą. 

Vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui paskirtas Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, ikiteisminio tyrimo veiksmus pavesta atlikti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Prašymą pradėti tyrimą prokuratūrai pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas. Lietuvos Baudžiamasis kodeksas už viešą pritarimą sovietų nusikaltimams prieš Lietuvą ir jos gyventojus, jų neigimą bei šiurkštų menkinimą gali būti skirta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 14 dieną trims mėnesiams sustabdė kai kurių rusų kalba transliuojančio PBK dalies programų retransliavimą Lietuvoje. Teismo sprendimu per kanalą negalės būti rodomos Rusijoje ir kitose ne Europos Sąjungos (ES) šalyse sukurtos laidos. Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Į teismą kreipėsi Lietuvos radijo ir televizijos komisija, prašydama sankcionuoti jos sprendimą įpareigoti Lietuvos retransliuotojus laikinai - trims mėnesiams - sustabdyti PBK programą sudarančių ne Europos Sąjungos šalių laidų retransliavimą Lietuvoje. Radijo ir televizijos komisija sprendimą priėmė po to, kai per PBK parodyta melaginga propagandinė laida apie Sausio 13-ąją. Anot komisijos, laidoje buvo paskleista neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informacija, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių ir niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas.

Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės "Alfa" tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

Po šios laidos iš PBK pasitraukė kai kurie stambūs reklamos užsakovai, laidos turinį pasmerkė Lietuvos visuomenė ir politikai.

Spalio pabaigoje vyksiančiame Lietuvos ir Rusijos premjerų pokalbyje gali būti aptariamas Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimo klausimas. BNS žiniomis, į premjerų pokalbio temas PBK klausimą pasiūlė įtraukti Rusijos pusė.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Vykdant agresiją prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kurį tik savo kūnais gynė daugiatūkstantinė taikių Lietuvos gyventojų minia.