Imituodama sandorį Rusijoje Lietuvos įmonė bandė nuslėpti savininkui išmokėtus dividendus, todėl mokesčių inspektoriai apskaičiavo per 0,6 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių.

Be to, paaiškėjo, kad pinigus į Rusiją vežė mirusi moteris.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pirmadienį pranešė, kad, bendradarbiaudama su Rusijos mokesčių administratoriumi, nustatė Lietuvos bendrovę, kuri, turėdama finansinių sunkumų ir skolų, sukurpė schemą, kuria siekė išvengti mokesčių valstybei ir įsipareigojimų kreditoriams.

Suklastojusi sandorį su Rusijos bendrove, lietuvių įmonė neva ketino įsigyti žemės sklypą Sočio mieste bei statyti pramonės ir komercijos bazę.

Patikrinę metalo dirbinių bei konstrukcijų gamyba ir montavimu užsiimančią bendrovę, mokesčių inspektoriai nustatė, kad savininkas jai buvo skolingas 2,3 mln. litų. Šia skola bendrovė padengė avansinės įmokos dalį Rusijos įmonei už neva numatomą plėtoti nekilnojamojo turto objektą Sočio mieste. Būtent savininkas ir buvo įgaliotas Lietuvos bendrovės vardu pasirašyti visas sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su nekilnojamo turto objektu Rusijoje. Tačiau kasos pajamų orderio kvite, kurį esą išrašė Rusijos bendrovė, Lietuvos įmonės atstovas nenurodytas.

Anot Mokesčių inspekcijos pranešimo, savininkas pateikė prieštaringus ir neišsamius paaiškinimus, tvirtino, kad Rusijos įmonei pinigus vežusi ir perdavusi projekto vadovė. Jis negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių pinigų perdavimo projekto vadovei faktą, nurodyti asmenų, su kuriais konkrečiai derėtasi dėl projekto Sočio mieste. Pareigūna išsiaiškino, kad moteris, kuri neva buvo atsakinga už projektą ir į Rusiją vežė pinigus, jau buvo mirusi, o kasos pajamų orderio kvitas išrašytas 3 mėnesiais vėliau. 

Nustatyta, kad sandorio tarp Lietuvos ir Rusijos įmonių nebuvo, o Rusijos įmonės pasirašytas kasos pajamų orderio kvitas suklastotas, sklypas Sočyje nebuvo įsigytas, o neva rusams sumokėti 3,3 mln. litų Lietuvos įmonei negrąžinti.

Bendrovės akcininkas paaiškinime teigė, kad po darbuotojos mirties projekto vykdymas esą buvo sustabdytas. Tačiau jis negalėjo paaiškinti, kodėl net ketverius metus bendrovė, turėdama finansinių sunkumų ir įsipareigojimų bankams ir lizingo bendrovėms, be to, Vilniaus apygardos teismo nutartimi jai iškelta restruktūrizavimo byla, nesiėmė jokių veiksmų, kad susigrąžintų Rusijos bendrovei sumokėtus pinigus.

Rusijos bendrovės vadovai neigia gavę 3,3 mln. litų iš lietuvių bendrovės ir tikina nesudarę jokių sutarčių su lietuviais.