Nacionalinio kraujo centro vadovo V. Kalibato byla bus nagrinėjama rudenį

Vilniaus miesto apylinkės teismui pirmadienį nepavyko pradėti Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Vytenio Kalibato baudžiamosios bylos, kurioje jis kaltinamas piktnaudžiavimu ir tarnybos pareigų neatlikimu, kai išvežus į Vokietiją perdirbti iš Lietuvos donorų gautą žmogaus kraujo plazmą į kraujo preparatus, valstybei galėjo būti padaryta daugiau nei 3,7 mln. litų žala.

V.Kalibtas atvyko į posėdį vienas be gynėjo.

Teisėja Aiva Survilienė pranešė, kad gautas advokato Rimo Andrikio prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Advokatas neatvyko, nes atostogauja.

"Bylos nagrinėti be gynėjo negalime", - sakė teisėja.

Su ja sutiko ir kaltinamasis, pareiškęs, kad norėtų, kad posėdžiuose būtų ir gynėjas.

Teismas bylos imsis rugsėjo 24 dieną, nes anksčiau to padaryti negalima dėl teisėjos ir advokato atostogų. Toliau ji bus nagrinėjama spalio 8 ir 22 dienomis.

Ši byla teismą pasiekė gegužę.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) per tyrimą nustatė, kad Nacionalinis kraujo centras sudarė sutartis su dviem Vokietijos gamyklomis, kurios Lietuvos donorų žmogaus kraujo plazmą turėjo perdirbti į keturis vaistinius preparatus. 2005-2009 metais iš Lietuvos išvežta apie 40 tonų kraujo plazmos.

Išaiškinta, kad V.Kalibato vadovaujama įstaiga Vokietijos gamyklose iš keturių sutartyse numatytų vaistinių preparatų užsakė pagaminti tik vieną, kuriuo aprūpino sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje. Kiti trys vaistiniai preparatai buvo registruoti pavėluotai, kai jų naudojimo terminas buvo pasibaigęs, nespėjus jais aprūpinti Lietuvos ligoninių.

Pasak FNTT, atliekant ikiteisminį tyrimą išaiškinta, kad viešosios įstaigos vadovas galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir veikti priešingai savo vadovaujamos įstaigos tikslams ir uždaviniams, kadangi neaprūpinus Lietuvos ligoninių kraujo preparatais, plazmos dalis (frakcijas) pardavė Vokietijos gamyklai, neužsakęs pagaminti sutartyje numatytų kraujo preparatų.

Manoma, kad V.Kalibatui netinkamai organizavus Lietuvoje surinktos plazmos eksportą, perdirbimą ir taip pat netinkamai aprūpinus kraujo komponentais šalies ligonines, valstybė patyrė 3,7 mln. litų nuostolių, kadangi už kraują apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Nacionalinis kraujo centras, gavęs lėšas už plazmos paruošimą ir perdirbimą į keturis vaistinius preparatus, iš jų pagamino tik vieną, o likę trys nebuvo užsakyti arba sunaikinti, pasibaigus jų naudojimo terminui.

Už įvykdytas nusikalstamas veikas viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro vadovui gresianti maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki penkerių metų.