Pereiti į pagrindinį turinį

A. Kandrotas-Celofanas: esu riteris, toks statusas man suteiktas

2024-07-10 08:41

Vilniaus miesto apylinkės teismui trečiadienį toliau nagrinėjant 2021 m. riaušių prie Seimo bylą, vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, pasakojo, kad dar prieš minėtą įvykį jis buvo įspėtas apie tai, kad neva planuojama operacija, kuria bus siekiama išprovokuoti neramumus prie parlamento.

A. Kandrotas-Celofanas.
A. Kandrotas-Celofanas. / J. Elinsko/ELTOS nuotr.
Turinys

Teismui trečiadienį pradėjus kaltinamųjų apklausas, pirmasis liudyti stojo aktyvus įvairių protestų dalyvis, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę dėl finansinių nusikaltimų atliekantis A. Kandrotas-Celofanas. Vyras į teismą buvo atvestas konvojaus pareigūnų.

Jis pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūtį mitingas prie Seimo buvo organizuotas ne vien buvusios mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės.

„Organizuotas protestas, jį organizavo ne tik A. G. Astrauskaitė, jį organizavo ir kiti visuomenininkai. Žmonės buvo nusiteikę prieš taikytus suvaržymus“, – dėstė A. Kandrotas-Celofanas ir pridūrė, jog protesto akcija buvo siekiama pasmerkti valdžios taikytus COVID-19 suvaržymus.

Kaltinamasis dėstė, kad tąkart parlamentui buvo teikiamos įstatymo pataisos, kuriomis esą buvo siūloma praplėsti karo policijos funkcijas koronaviruso pandemijos metu.

„Karo policija galėtų įsilaužti į asmens būstą. (...) Normalu, kad žmonės prieš tokius pakeitimus sukilo“, – teigė A. Kandrotas-Celofanas.

Žmonės buvo nusiteikę prieš taikytus suvaržymus

Vyras nurodė, kad nuolat gaudavo žvalgybinės informacijos apie įvairias galimas grėsmes. Pasak A. Kandroto-Celofano, tokios informacijos jis gavo ir 2021 m. rugpjūtį, neramumų prie parlamento išvakarėse.

„Informaciją apie galimus neramumus gavau dieną prieš. (...) Buvau įspėtas, kad buvo suplanuota tam tikra operacija išprovokuoti neramumus prie Seimo, dėl ko būtų priimtos tam tikros įstatymo pataisos, o protestuotojai būtų apkaltinti“, – pasakojo A. Kandrotas-Celofanas.

Kaltinamasis kartojo, kad apie pavojus jis yra įspėjamas nuolat.

„Nevažiuoju motociklu, nes galiu būti partrenktas, nevalgau kavinėse, nes galiu būti nunuodytas“, – dėstė jis.

A. Kandrotas-Celofanas taip pat teigė turėjęs informacijos, jog neva neramumų prie Seimo išvakarėse buvo sudarytas asmenų, kuriuos esą reikia sulaikyti, sąrašas.  

„Man pranešta, kad net yra sudarytas sąrašas aktyvių visuomenės veikėjų, kurie galimai bus sulaikyti“, – sakė kaltinamasis.

Vyras pasakojo nusisamdęs filmuotojų komandą, pats prie Seimo kalbinęs žurnalistus. A. Kandrotas-Celofanas teigė pastebėjęs, kad dalis mitingą fiksavusių žiniasklaidos priemonių atstovų esą elgėsi nemandagiai – filmavo ir kalbino žmones be jų sutikimo.

„Žurnalistai, jei pamatydavo, kad galbūt yra žmogus koks žemesnio intelekto, tai puldavo filmuoti“, – sakė kaltinamasis.

Jis pats tvirtino prie Seimo matęs ne vieną parlamentarą, pavyzdžiui, konservatorius Stasį Šedbarą, Žygimantą Pavilionį, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį. A. Kandrotas-Celofanas tvirtino su dalimi Seimo narių bendravęs, jis teigė nepastebėjęs, kad žmonės juos pultų ar jų atžvilgiu elgtųsi agresyviai.

Tikino, kad prie Seimo rinkosi veidus užsidengę asmenys

A. Kandrotas-Celofanas pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. popietę pasibaigus mitingui prie Seimo, dalis žmonių, paraginti vieno ant scenos užlipusio asmens, susikibo rankomis ir ėjo aplink parlamentą.

Kaltinamasis tvirtino, jog nuo pat mitingo pradžios bendravo su policijos pareigūnu Aidu Maziu, jį ne kartą įspėjo, kad minioje gali būti provokatorių, kurie mėgins inicijuoti neramumus.

A. Kandrotas-Celofanas tvirtino, kad susirinkusieji prie Seimo susibūrė prie vieno iš parlamento išėjimų, esančių Antano Tumėno gatvėje. Kaltinamasis sakė, jog minioje jau buvo pastebėjęs įtartinų asmenų.

„Vyrai buvo su kapišonais, užsidengę veidus. Vyrai buvo ganėtinai jauni, atletiško sudėjimo“, – įtartinų asmenų išvaizdą apibūdino vyras.

Anot jo, vienu metu prie minios priėjo tuometinis Seimo narys Petras Gražulis ir pranešė, jog parlamentas esą priėmė įstatymo pataisas dėl karo policijos funkcijų praplėtimo. A. Kandrotas-Celofanas teigė prašęs P. Gražulio paraginti kolegas Seimo narius išeiti pasikalbėti su protestuojančiais žmonėmis.   

„Pasakiau žmonėms, kad Seimas turi šešis išėjimus, tai paraginau išsisklaidyti. Sakiau, kad čia nieko blogo, pasakiau, kad žmonės turi teisę pasikalbėti su jūsų apygardoje išrinktu Seimo nariu“, – apie savo veiksmus pasakojo A. Kandrotas-Celofanas.

Nevažiuoju motociklu, nes galiu būti partrenktas, nevalgau kavinėse, nes galiu būti nunuodytas

Pasak vyro, prie Seimo jis matė išsirikiavusius žurnalistus, dar daugiau įtartinų asmenų ir prie protestuojančių artėjančius policijos pareigūnus. Galiausiai, anot A. Kandroto-Celofano, pareigūnai ėmė stumti žmones nuo Seimo.

„Ateina daug pareigūnų, žmonės stovi prie Seimo. Vienas vyras buvo be kojos, su ramentais. (...) Žmonės nieko nedaro, o policininkai pradėjo žmones stumdyti. Viskas vyko labai žaibiškai ir greitai. Pradėjo purkšti dujas žmonėms, nors jie nieko nedarė.

Prasidėjo stumdymai ir kažkas sprogo. Supratau, kad tai yra policijos garsinė granata. Tada pamačiau, kad iš aikštelės pusės pradėjo skristi akmenys. Vienas akmuo, mačiau, pataikė į Seimo langą, bet jo neišdaužė“, – pasakojo kaltinamasis. 

Prabilo apie priklausymą Maltos ordinui

Anksčiau teisme pagarsinus kaltinamąjį aktą, paskelbta, kad A. Kandrotas-Celofanas yra kaltinamas dėl netikrų, galimai padirbtų dokumentų turėjimo su savimi. Teisėsaugos duomenimis, 2021 m. rugpjūtį kaltinamasis su savimi turėjo netikrą diplomatinį Maltos pasą.

Pats A. Kandrotas-Celofanas trečiadienį pasakojo priklausantis Maltos ordinui.

„Esu riteris, toks statusas man suteiktas“, – pažymėjo kaltinamasis ir patikslino su savimi turėjęs diplomatinį dokumentą.

Tiesa, plačiau apie minėtą organizaciją A. Kandrotas-Celofanas nepasakojo, akcentuodamas, kad to daryti neprivalo.

Teisėjas Mindaugas Striaukas atkreipė dėmesį į tai, kad specialistai nustatė, jog A. Kandroto-Celofano turėtas Maltos ordino diplomatinis dokumentas yra netikras, tai yra fantazijos vaisius.

Kaltinamasis tvirtino su tokia išvada nesutinkantis.

„Dokumentą gavau pagal organizacijos nustatytas taisykles. Maltos ordinas turi savo Konstituciją, ordinas yra traktuojamas kaip atskira valstybė“, – komentavo A. Kandrotas-Celofanas.

Kaltinamasis keitė parodymus

Kitas kaltinamasis Arnoldas Radzevičius, trečiadienį apklausiamas teisme, tvirtino, kad 2021 m. rugpjūtį prie Seimo policijos pareigūnai puolė protestuotojus.

„Nei iš šio, nei iš to atvažiavo ir pradėjo daužyti žmones“, – sakė A. Radzevičius.

Vyras pabrėžė matęs, kaip pareigūnai ant gulinčio žmogaus purškė dujas.

Jo teigimu, mitinguotojai buvo nusiteikę taikiai.

„Klūpojau ant žemės su visais. Mačiau, kaip Baltarusijoje su žmonėmis elgiamasi, tai čia buvo baisiau. Mes meldėmės, dainavom“, – teisme kalbėjo kaltinamasis.

Vyras patikino į Seimo pusę jokių daiktų nemėtęs.

Klūpojau ant žemės su visais

Tada teisėjas M. Striaukas pastebėjo, jog A. Radzevičiaus parodymai teisme ir tie, kuriuos jis teikė apklausos metu ikiteisminiame tyrime, skiriasi. Kaltinamasis, kaip nurodė teisėjas, anksčiau minėjo metęs kelis akmenis į Seimo pusę.

A. Radzevičius, dar kartą paklaustas, ar kažką mėtė į parlamento pusę, sakė nežinantis. Galiausiai jis pareiškė iš viso kaltės nepripažįstantis.

Kitas kaltinamasis Žydrūnas Kamarovas atsisakė duoti parodymus teisme.

Parodymus sutikęs duoti kaltinamasis Jevgenij Ivanov tvirtino, kad atvyko prie parlamento, norėdamas pamatyti mitingą.

„Buvo įdomu pamatyti žmones, kuriuos per televizorių rodo, kaip Petras Gražulis“, – aiškino vyras.

Jis pasakojo sužinojęs, jog Seimas tądien priėmė įstatymo pataisas, kurios „darys įtaką visiems žmonėms“. Dėl to, kaip teigė J. Ivanov, jis, kaip ir kiti protestuotojai, liko prie Seimo, norėdami sulaukti iš pastato išeinančių parlamentarų.

„Mačiau, kad kažkurie Seimo nariai išeidavo į lauką. Galėjau prisidėti prie diskusijų, užduoti klausimą“, – dėstė kaltinamasis.

Kaltinamasis tvirtino minioje matęs provokatorius.

„Jie išsiskirdavo tuo, kad greitai judėdavo, šūkaudavo“, – sakė J. Ivanov.

Vyras patvirtino, kad kaip ir nurodoma byloje, jis dalį laiko prie Seimo vaikščiojo su motociklininko šalmu. J. Ivanov sakė, jog laikyti rankoje šalmą buvo nepatogu. Be to, anot jo, šalmo dėvėjimas jam suteikė saugumo jausmą.

Kaltinimai pareikšti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. A. G. Astrauskaitei pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.