Filmo „Pretendentas“ verta sukčiaus istorija - teisme

Vilniaus teismas nagrinės 1,6 mln. litų pasisavinusio sukčiaus byla. Vyriškis, kaip iš kino filmo „Pretendentas“, sugebėdavo „persikūnyti“ į įvairiausių profesijų atstovus ir tokius būdu iš patiklių asmenų išvilioti stambias pinigų sumas.

Vilniaus miesto apylinkės prokurorai perdavė Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo stambiu mastu.

Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas 49-erių metų, keturis kartus teistas, niekur nedirbantis vilnietis A. G.

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad A. G., piktnaudžiaudamas žmonių pasitikėjimu, pastarųjų dvejų metų laikotarpiu apgaule išviliojo iš dešimties asmenų daugiau kaip 1 mln. 618 tūkst. litų.

Tyrimo metu nustatyta dešimt nusikalstamos veikos epizodų. A. G. veikimo būdas visais atvejais buvo panašus: jis nukentėjusiesiems sudarydavo klaidinantį patikimo ir autoritetingo asmens įvaizdį, prisistatydavo tariamu valstybės saugumo departamento darbuotoju, muitinės pareigūnu, vertinančiu konfiskuotas prekes, Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoju, padėsiančiu pigiai nusipirkti nekilnojamąjį turtą bei aukcionuose pigiau įsigyti lengvuosius automobilius, tarpininku tarp Rusijos bendrovės ir Lietuvos įmonės, padėsiančiu įsigyti pigios gintaro žaliavos.

Piktnaudžiaudamas žmonių pasitikėjimu, A. G. nukentėjusiuosius įkalbėdavo perduoti jam asmenines santaupas ar iš bankų gautas paskolas, tačiau gavęs pinigus jokių paslaugų nesiruošdavo atlikti, o pinigus panaudodavo savoms reikmėms.

Pasak tyrimui vadovavusios Vilniaus m. apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės Jolitos Kančauskienės, menkai pažįstamiems asmenims patikint dideles pinigų sumas reikia būti itin atidiems: nepasikliauti pirmine teikiama informacija apie žadamą finansinę naudą, pasitikrinti duomenis apie tariamai naudingus turto įsigijimo sandorius, pasitarti su teisininkais, suvokti, kad ne visada pasirašomi turtinius įsipareigojimus patvirtinantys dokumentai (paskolos, sutartys, vekseliai ir kt.) apsaugo perdavusius asmenis nuo nuostolių, kadangi skolininkas, turėdamas išankstinį tikslą užvaldyti jam patikėtas pinigines lėšas, paprastai turto neturi, į kurį galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Byloje nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius, kurių suma siekia daugiau milijoną litų.

Prokurorų prašymu teismas A.G. skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Įstatymas už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule numato iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Per 2009 metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu, nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. (sukčiavimas) skaičius išliko didelis. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje ir jos kontroliuojamose ikiteisminio tyrimo įstaigose per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį buvo pradėti 348 ikiteisminiai tyrimai, šiais metais – 337, perduota teismams nagrinėti 94 baudžiamosios bylos dėl sukčiavimo.