Dokumentus klastojęs ir mokesčių vengęs įmonės vadovas turės sumokėti 1,2 mln. eurų

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atmetė nuteistųjų apeliacinius skundus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo vienos informacinių technologijų paslaugas teikiančios įmonės vadovas A. M. ir jo vadovaujama įmonė nuteisti už dokumentų klastojimą bei jų panaudojimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą, neteisingų duomenų apie pajamas ir turtą teikimą bei kitus nusikaltimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 metų lapkritį įmonės vadovui skyrė laisvės atėmimą trejiems metams, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei 1882 eurų baudą. Nuteistam juridiniam asmeniui – A. M. vadovaujamai įmonei buvo skirta 56,5 tūkstančių eurų bauda.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) civilinį ieškinį ir iš nuteistos įmonės valstybės naudai priteisė daugiau kaip 1,2 mln. eurų turtinės žalos atlyginimui.

A. M. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas vienos informacinių technologijų paslaugas teikiančios įmonės direktoriumi, 2006 metais, veikdamas tyčia, pagamino netikrą sutartį, kurioje buvo nurodyti melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad Naujojoje Zelandijoje registruota įmonė teiks paslaugas A. M. vadovaujamai įmonei.

Nuo 2011 metų Naujojoje Zelandijoje registruotos įmonės įsipareigojimus perėmė Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė, o nuo 2013 metų - Kanados įmonė. Bylos duomenimis, nė viena įmonė klastotoje sutartyje nurodytų paslaugų bendrovei, kurios direktoriumi buvo A. M., nesuteikė.

Klastodamas šių įmonių neva išrašomas sąskaitas faktūras, A. M. jas įtraukė į savo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, taip sumažindamas įmonės turimus mokėti mokesčius. Teismas nustatė, kad 2006 – 2014 metais, nepagrįstai didinant įmonės sąnaudas ir mokesčių deklaracijose nurodant klaidingus duomenis, buvo neapskaičiuota ir į biudžetą nesumokėta daugiau nei 1,2 mln. eurų mokesčių, taip padarant didelę žalą biudžetui.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti įmonės padarytos žalos atlyginimą, prokuroro nutarimu buvo apribotos teisės naudotis 1,3 mln. eurų įmonės piniginėmis lėšomis.