Dėl galimai apgaule gautos beveik 100 tūkst. eurų subsidijos įmonės vadovui gresia teismas

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Margarita Valantiejienė.

Tyrimo duomenimis, 2018 metais duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų, elektrinių ir buitinių prietaisų prekyba ir kt. užsiimanti bendrovė dalyvavo Užimtumo tarnybos finansuojamame vietinių užimtumo iniciatyvų projekte. Savo paraiškoje įmonė nurodė, kad ketina sukurti šešias darbo vietas, o tam reikalinga kompiuterinė įranga, kurią buvo planuojama įsigyti už gautas subsidijos lėšas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą įtarta, kad įmonė neketina užsiimti veiklomis, kurias nurodė savo paraiškoje, pažymima FNTT pranešime. Pareigūnai nustatė, kad nuo 2018 m. birželio mėnesio, gavusi avansą, įmonė pirko kompiuterinę įrangą iš giminaičių valdomos įmonės. Buvo sudaryta prekių tiekimo sutartis, kurioje buvo nurodyta galimai gerokai aukštesnė įrangos įsigijimo kaina, nei buvo iš tiesų. Pareigūnai taip pat įtaria, kad prekių tiekimo sandoris buvo netikras, o už prekes pervesta pinigų dalis buvo galimai grąžinta projekte dalyvaujančiai įmonei, kad ji tuos pinigus vėl galėtų panaudoti įrangos įsigijimui iš giminaičių bendrovės.

Toliau vykdydama projekte numatytus veiksmus, įmonė formaliai įdarbino keletą asmenų, kurie, įtariama, jokių funkcijų ar darbų neatliko, o projektui skirta įsigyta įranga nebuvo naudojama. Siekiant imituoti neva vykdomą veiklą buvo sudaromi apsimestiniai sandoriai, kurie buvo įtraukiami į Užimtumo tarnybai teikiamas ataskaitas. Skaičiuojama, kad iš Užimtumo tarnybos per 2018 m. birželio – gruodžio mėnesius apgaule galėjo būti įgyta beveik 100 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu Užimtumo tarnyba ir įmonė pasirašė susitarimą dėl subsidijos lėšų grąžinimo, kuriuo įmonės vadovas įsipareigojo apgaule įgytas subsidijos lėšas grąžinti. Įsipareigojimas buvo įvykdytas, todėl Užimtumo tarnyba civilinio ieškinio nepateikė.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė surašė kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Už apgaule gautą tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją gresianti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą, kai dėl to buvo padaryta didelė žala, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų.