Žinomi vilniečiai iš naujojo Vilniaus mero daug nesitiki

Galina Dauguvietytė, režisierė:

Netvarką mieste pajutau. Mano gatvė slidi, tamsi – net po karo taip nebuvo. Būdavo, kad nebombarduotų, reikėdavo užtamsinti langus. Dabar taip tamsu, kad net tamsinti nebūtų ką. Šitaip nemylėti savo miesto... Daug merų mačiau, tačiau tokio blogo dar nebuvo. 

A.Zuokas buvo nuostabus, R.Paksas – irgi. Matėsi, kad miestą tvarko. Po šitų dviejų visi merai silpnoki. Imbrasui buvo lengva, nes atėjo, kai jau viskas sutvarkyta. Ir gerai, kad Navicko neliko. Bet kas bus už jį geriau. Man atrodo, kad net aš būčiau geresnė. Meras turi būti miesto šeimininkas. Suprantu, kad mes biedni, bet ir žmonėmis reikia pasirūpinti – bent šiek tiek.

Donatas Katkus, Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas:

Manau, kad būdamas meru V.Navickas tvarkėsi tikrai neblogai. Pirmiausia reikia pasakyti, kad jam vadovaujant buvo pradėti tvarkyti miesto finansai, sumažėjo savivaldybės skolos, Vilnius vėl gali skolintis. Šiais nelengvais laikais tai labai svarbu.

Aišku, kita kalba apie to žmogaus kultūros lygį ir tuos skandaliukus. Na, kultūros lygis yra žmogaus bėda. Kita vertus, tų skandaliukų visiems gali pasitaikyti. Be to, V.Navickas – tokios baikeriškos psichologijos žmogus. Turiu pasakyti, kad ne darbo metu, kai nebūdavo meru, jis buvo labai fainas bičiulis.

Mano vadovaujamam orkestrui prie V.Navicko nebuvo lengvi laikai, bet lengvi laikai nebuvo ir prie J.Imbraso. Tačiau reikia suprasti, kad tie dalykai nuo vieno mero nepriklauso, nes savivaldybėje yra žmonių, kurie kultūrą norėtų apskritai sunaikinti.

R.Alekną vertinu kaip labai protingą, kultūringą ir geranorišką žmogų. Be to, reikia pabrėžti, kad jis nėra vagis. Kai R.Alekna buvo sveikatos apsaugos ministru, ministerijoje buvo mažiausiai skandalų. Kiek girdėjau R.Alekną kalbant apie Vilnių, susidariau įspūdį, kad jis kaip meras yra visiškai priimtinas.

Edmundas Jakubauskas, Vilniaus gyventojų bendruomenių asociacijos pirmininkas:

Vilniaus bendruomenių asociacija laikotarpį, kai sostinės meru buvo V.Navickas, vertina neigiamai. Visų pirma dėl to, kad ši miesto valdžia visiškai nesuprato, ko iš tiesų reikia žmonėms. Mes merui kalbėdavome vieną, o jis mums – visai ką kita. 

Pavyzdžiui, V.Navickas gyrėsi, kad sutvarkė Lazdynų tiltą, ir tai yra labai geras darbas. Tačiau nekalbėjo apie tai, kad mieste nėra kur pavedžioti šuns, gatvės slidžios, skveruose nėra sąlygų žmonėms normaliai ilsėtis. Pavyzdžiui, Tymo kvartas virtęs bomžynu.

Visas strategijas V.Navickas kūrė ne nuo pirmo, o nuo dvidešimto aukšto. Niekas žmonių neklausė, ar jiems reikia viaduko už 30 mln. litų, ar reikia kažkokių skraidančių filmavimo kamerų. Kuriamos tokios idėjos, o rajonų seniūnai savivaldybėje turi su ištiesta ranka šliaužioti keliais, kol kas nors pamėtėja pinigų.

Ar reikia turėti vilties, kad R.Alekna per kelis iki rinkimų likusius mėnesius ką nors pakeis? Manau, kad vilties reikia turėti visada, bet verčiau susitaikyti su tuo, kad greitai pokyčių nesulauksime.

Zita Žepnickienė, Vilniaus mokytojų namų direktorė:

Kol dirbu Vilniaus mokytojų namuose, pasikeitė trylika ar keturiolika merų. Su visais kalbą pavykdavo rasti, taip pat su V.Navicku. R.Aleknos visiškai nepažįstu, bet manau, kad kai iki rinkimų liko du mėnesiai, šiaip ar taip, kokių nors ypatingų darbų per tiek laiko jis tikrai nenuveiks.

Iš patirties žinau, kad naujam žmogui reikia daugiau laiko įsigilinti. Žiūrėsime, kas bus po rinkimų. Mums, kaip darbuotojams, nelabai gerai, kad taip dažnai tie vadovai keičiasi, todėl dabar mūsų visų kaip sąmoningų piliečių pareiga turėtų būti prieš kitus rinkimus labai gerai pagalvoti ir būtinai ateiti balsuoti.

Vladimiras Simonka, Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas:

Apskritai nemanau, kad miesto valdžia pasikeitė, nes iš esmės juk ir toliau vadovauja lygiai ta pati koalicija. O seksualinių mažumų atveju ši koalicija aiškiai yra nusistačiusi neigiamai. Na, taip, gėjų eitynės įvyko vadovaujant V.Navickui, jis pats asmeniškai suteikė leidimą, tačiau manau, kad tos eitynės buvo labiau išimtis, o ne taisyklė.

Tuo metu buvo jaučiamas žmogaus teises ginančių organizacijų spaudimas tą leidimą išduoti.

Žinoma, sunku nesutikti, kad vadovaujant J.Imbrasui tokios eitynės apskritai nebūtų įvykusios.

R.Alekna iš pažiūros atrodo tolerantiškas ir geranoriškas žmogus. Tačiau vis dėlto jis yra konservatorius, o konservatorių pozicija seksualinių mažumų atžvilgiu visiems žinoma. Nors R.Alekna turės progą įrodyti, kad ne visi konservatoriai mąsto būtent šitaip.