Šiandien minint okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-metį ant Žaliojo tilto Vilniuje valdžios atstovai atidengė atminimo lentą. Tačiau ceremonija neapsiėjo be konfliktų – įpykę piliečiai protestavo dėl planų restauruoti Žaliojo tilto skulptūras.

Dar prieš atminimo lentos atidengimo ceremoniją ant Žaliojo tilto būriavosi ne itin draugiškai mero Artūro Zuoko atžvilgiu nusiteikę piliečiai, prisistatę kaip Lietuvos laisvės gynėjai. Jie buvo nešini plakatais su užrašais „Vilnius mūsų – Zuokas rusų“ bei „Gana niekinti laisvės aukų atminimą ir baikite gerbti okupantų-kolaborantų stabus“.

Vienas iš protestuojančiųjų „Vilniaus dienai“ sakė nemanantis, kad Žaliasis tiltas yra atminimo lentai skirta vieta. Pasak jo, ji turėtų atsidurti Lukiškių aikštėje prie būsimo paminklo Laisvės kovoms ir gynėjams atminti. Piliečiai taip pat piktinosi, kad atminimo lenta nieko nesako apie tai, kas tuomet išžudė tuos 300 tūkst. žmonių.

Ceremonijos metu kilo ginčų ir tarp protestuojančių Laisvės gynėjų ir kitų praeivių. Ginčus turėjo raminti policijos pareigūnas.

Nepaisant nemalonumų, sveikinimo žodžius ceremonijos proga kalbėjo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos pirmininkas Jonas Burokas.

„Noriu padėkoti Gyteniui Umbrasui, šios lentos autoriui , ir visiems tiems, kurie prisidėjo ir padėjo, kad šiandien mes šį istorijos puslapį matome gyvą, kad šioje vietoje skaitytume drąsiai, nebijodami ir tą sugebėtume parodyti visiems tiems, kurie atvyksta į šį miestą“, – sakė A. Zuokas.

Nesutrikdytas piliečių pasipiktinimo savo poziciją išreiškė ir pats atminimo lentos autorius G. Umbrasas: „Mes bandome peržaisti tilto komunizmo koncepciją į armijos išvedimo tilto. Džiaugiuosi, kad meras išdrįso padaryti tai, kas penkiolika metų nebuvo realizuota. Ši lenta pagal savikainą yra labai nedidelė, o trukdo visiems kaip smėlio krislelis akyse. Noriu pasakyti, kad kraujas turi daug geležies, o ši lenta – iš geležies“.